Titulinė nacija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Titulinė nacija (rus. титульная нация) - etninė grupė, kurios vardu pavadintas autonominis teritorinis vienetas ar valstybė ir kuri paprastai dominuoja šiame administraciniame vienete ar valstybėje.
TSRS
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Titulinės nacijos sąvoka naudota Tarybų Sąjungoje kalbant apie nacijas, kurių pavadinimais buvo pavadintos sąjunginės respublikos, autonominės respublikos, autonominės sritys ar autonominiai rajonai. Pvz., Baltarusijos TSR titulinė nacija buvo baltarusiai.
Formuojant autonominius teritorinius vienetus etninė grupė turėjo tenkinti tam tikrus kriterijus, kad tiktų būti tituline nacija - ji turėjo sudaryti didelį procentą tam tikros teritorijos gyventojų, o jų gyvenama teritorija turėjo būti kompaktiška.
Tenkinant šias sąlygas teritorija galėjo būti skelbiama tos etninės grupės autonomija, o jos kalba tapdavo tos autonomijos antrąją valstybine kalba. Pirmąja kalba būdavo kalba aukštesnio administracinio vieneto, kuriam priklausydavo autonomija. Jei autonomija priklausė Rusijos TFSR, pagrindinė valstybinė kalba buvo rusų (pvz., Totorijos ATSR priklausė RTFSR ir turėjo dvi valstybines kalbas - rusų ir totorių).
Ši sistema gerai veikė, kai tituline tapusi etninė grupė tikrai gyveno kompaktiškai ir dominavo toje teritorijoje. O kai kuriais atvejais ši sistema veikė prastai:
- Teritorijose, kuriose gyveno po daug skirtingų maždaug vienodai gausių etninių grupių, ši sistema sukeldavo etninę įtampą, ypač vykdant korenizacijos politiką. Taip buvo Kaukaze, kur titulinių nacijų paskelbimas sukėlė tam tikrą nelygybę tarp titulinių ir netitulinių tautų. Vienas pagrindinių nelygybės veiksnių buvo titulinės tautybės atstovų skyrimas į valdžios postus.
- Kazachijoje kazachai tapo tituline nacija, tačiau buvo neatsižvelgta, kad tuometiniai kazachai dar buvo pasidalinę į pakankamai skirtingas gentis.
Idėjos kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Titulinės nacijos sąvoką XIX a. pabaigoje sukūrė žinomas prancūzų poetas ir nacionalistinės pakraipos politinis veikėjas Morisas Baresas (Maurice Barrès). Baresas tituline nacija vadino dominuojančią etninę grupę, kurios kalba ir kultūra tampa valstybės ir jos švietimo sistemos pagrindu. Titulinėms nacijoms jis priešpastatė nacionalines mažumas ir etnines diasporas.
Barosas teigė, kad nacionalinės valstybės gali būti stiprios, jei nacionalinės mažumos ir etninės diasporos bus lojalios titulinės nacijos valstybei, o titulinė nacija palaikys savo nacionalines mažumas užsienyje.