Titanus
 | |
| Forma | Gamybos kompanija |
|---|---|
| Pramonė | Kinas |
| Įkurta | 1904 m. |
| Įkūrėjas (-ai) | Gustavo Lombardo |
| Centrinė būstinė | Roma, Italija |
| Svarbiausi darbuotojai | Guido Lombardo |
| Produkcija | Kino filmai, televizijos filmai |
| Tinklalapis | www.titanus.it |
Titanus – Italijos kino kompanija, įkurta 1904 m. Jos įkūrėjas ir pirmasis vadovas buvo Gustavo Lombardo (1885–1951)[1], vėliau kompanijai vadovavo jo sūnus Gioffredo Lombardo (1920–2005), o šiuo metu – anūkas Guido Lombardo.
Kompanijos būstinė yra Romoje, Sommacampagna 28.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kompanija buvo įkurta Neapolyje kaip „Lombardo Films“ ir pradžioje vertėsi filmų platinimu bei nuoma. Per keletą metų kompanija sukūrė filmų platinimo monopolį regione ir atstovavo ne tik Italijos kino studijas (pvz. „Itala Film“), bet taip pat ir užsienio kompanijas, tokias kaip prancūzų „Gaumont“. 1915 m. ji pirmoji Italijoje platino Charlie Chaplin trumpametražius filmus[2]. 1916 m. sukurta kompanija „Lombardo Film“ pradėjo kino filmų kūrimą (pirmoji juosta vadinosi „L‘Avvenire in ambuato“). 1919 m. ji įsigijo „Polifilms“, kurie susidūrė su finansinėmis problemomis, ir tokiu būdu išplėtė savo kino kūrimo pajėgumus. Kompanijai pavyko išgyventi po Pirmojo pasaulinio karo kilusią ekonominę krizę daugiausia dėka trečiųjų šalių platinamos produkcijos.
1928 m. kompanija buvo perkelta iš Neapolio į Romą ir „Lombardo Film“ pervadinta į „Titanus“; 1931 m. buvo sukurtas ir jos logotipas – skydas. 1933 m. pasirodė pirmasis garsinis filmas „Venere“. Šioje kompanijoje kino karjerą pradėjo ir garsus italų komikas Toto (filmas „Fermo con le mani!“ 1937 m.)
1944 m., baigiantis karui, kino studijos veikla sustojo ir daugiausia dėmesio vėl buvo skiriama užsienio produkcijos platinimui. Kino filmų kūrimas atnaujintas 1948 m.
1951 m., mirus kompanijos įkūrėjui Gustavo Lombardo, įmonės valdymą perėmė jo sūnus Goffredo. Jam vadovaujant, buvo pradėta bendradarbiauti su užsienio kompanijomis kuriant filmus, daugiausia su JAV ir Prancūzija. Prasidėjo Italijos kino neorealizmo epocha, iškilo tokie režisieriai kaip Roberto Rosselini, Vittorio De Sica. „Titanus“ kuriamos produkcijos apimtys ėmė augti, kuriami įvairių žanrų filmai (komedijos, nuotykiniai, istoriniai filmai).
1961 m. buvo įkurta kompanija „Titanus – Metro“, skirta bendram darbui kartu su užsienio kompanijomis gaminant filmus užsienio rinkoms. Čia savo filmus sukūrė vėliau išgarsėję režisieriai Damiano Damiani, Lina Wertmuller, Ermanno Olmi ir kiti. Nepaisant didelio produkcijos kiekio, daugelis filmų buvo finansiškai nesėkminti (rekordinį nuostolį pasiekė epas „Sodoma ir Gomora“, rež. Robert Aldric). Po Luchino Visconti juostos „Leopordas“, kompanija 1964 m. nutraukė filmų kūrimą,[3] kurį atnaujino maždaug po 10 metų, tik gerokai mažesnėmis apimtimis.
Paskutiniaisiais metais kompanija kuria produkciją televizijai, daugiausias RAI ir Mediaset.
2004 m., mirus Goffredo Lombardo, vadovavimą kompanijai perėmė jo sūnus Guido.
Garsiausi filmai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Roko ir jo broliai (1960, rež. Luchino Visconti)
- La viaccia (1961, rež. Mauro Bolognini)
- Sodoma ir Gomora (1962, rež. Robert Aldrich)
- Keturios dienos Neapolyje (1962, rež. Nanni Loy)
- Leopardas (1963, rež. Luchino Visconti)
- O.K. Connery (1967, rež. Alberto De Martino)
- Pirmoji ramybės naktis (1972, rež. Valerio Zurlini)
- Kazanova (1976, rež. Federico Fellini)
- Vyskupo miegamasis (1977, rež. Dino Risi)
- Mystère (1983, rež. Carlo Vanzina)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „archyvo kopija“. Titanus. Suarchyvuotas originalas 2021-02-27. Nuoroda tikrinta 2022-11-11.
- ↑ AA.VV., Lumière vol. 1, Bulzoni, 1985, p. 13
- ↑ Nicoli 2016, p. 202.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Nicoli, Marina (2016). The Rise and Fall of the Italian Film Industry. United Kingdom: Taylor & Francis. ISBN 978-1317654377.