Tirukovilūro Ulagalanda Perumalio šventykla

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Tirukovilūro Ulagalanda Perumalio šventykla (tamil. திருக்கோயிலூர் உலகளந்த பெருமாள் கோவில் = Tirukkōyilūr ulakaḷanta perumāḷ kōvil) – Višnaus penktojo avataro Vamanos šventykla Tirukovilūre (tamil. திருக்கோயிலூர் = Tirukkōvilūr, angl. Tirukkoyilur), viena iš 108 divja dešų (tivya tēcam), alvarų giesmėse šlovintų dieviškųjų buveinių, kurias šrivaišnavai laiko savo svarbiausiomis šventyklomis.

Ši dravidiškos architektūros šventykla Parantakos Čolos I valdymo laikotarpiu (X a. pirmoje pusėje) buvo pastatyta iš molio, o XI a. Radžendra Deva ją perstatė iš granito. Trijų prakarų šventykla prie Tenpenos upės apima 20 tūkst. m² plotą ir garsėja 59 m į viršų šaunančiu radžagopuramu, rytiniame įėjime esančiu vienuolikos aukštų šventyklos bokštu, kuris yra trečias pagal aukštį Tamilnade.

Šventyklos mūlavaras, pagrindinė dievybė, yra į rytus žvelgiantis Ulagalanda Perumalis – tai penktoji Višnaus avatara, jo įsikūnijimas nykštuku Vamana, įgijęs kosminį (višvarūpa) Viešpaties Trivikramos (tamil. திருவிக்கிரமசுவாமி = Tiruvikkiramacuvāmi) pavidalą. Dėl to ši šventovė dar vadinasi Tirukovilūro Šri Trivikramasvamio šventykla). Višnus nykštuku tapo tam, kad trimis žingsniais aprėptų žemę, dangų ir požemio pasaulį ir taip niekais paverstų asurų karaliaus Mahabalio visuotinio viešpatavimo užmačias.

Trivikramos, kurio dešinė koja pakelta iki pečių, skulptūrinis atvaizdas yra 5 m aukščio. Kitaip nei visuotinai priimta, šankhą ir čakrą (šventąją kriauklę ir šventąjį diską) jis laiko atitinkamai dešinėje ir kairėje rankoje.

Višnaus pati Lakšmė šventykloje garbinama kaip Motina (Tāyār) Šri Pušpavalė arba kaip Ponia Pūngotai ar Pūngoval (Pūṅkōtai ar Pūṅkōval Nācciyār).

Šventyklos utsavaras, šventinių procesų dievybė, – Gopala (tamil. கோபாலன் = Kōpālaṉ), arba Krišna. Nors jis ir nėra pagrindinė šventyklos dievybė, dėl šio utsavaro ji buvo šrivaišnavų pripažinta viena iš penkių pančakanna (Krišnaranja) kšetrų. Be to, iš visų 108 divja dešų tik šioje šventykloje yra atskira šventykla Durgai. Kaip tikima, ji čia atkeliavo iš Vindhjos kalnų sergėti šventyklos Viešpačio.

Šrivaišnavų hagiografiją šventyklą taip pat sieja su trimis pirmais alvarais – Poigajalvaru, Bhūtatalvaru ir Pejalvaru – kurie šioje vietoje ieškojo prieglobsčio ir išvydo apsireiškusį Višnų. Tai juos įkvėpė sukurti Višnaus garbei eiles, tapusias pirmosiomis „Keturių tūkstančių posmų dieviškosios prabandhos“ (Nālāyira divya prabhandam) – vedomis vadinamo vaišnavų tamiliško kanono – giesmėmis.