Tiltagalių šv. Mykolo Arkangelo koplyčia
55°48′23″š. pl. 24°43′33″r. ilg. / 55.8065°š. pl. 24.7258°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Panevėžio |
| Dekanatas | Kupiškio |
| Savivaldybė | Panevėžio rajonas |
| Gyvenvietė | Tiltagaliai |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas akmenų mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1859 m. |
| Stilius | liaudies architektūra |
Tiltagalių šv. Mykolo Arkangelo koplyčia – veikianti kapinių koplyčia Tiltagalių kaime, Karsakiškio seniūnijoje, Panevėžio rajone. Koplyčia stovi apie 0,6 km į šiaurės rytus nuo kelių 122 Daugpilis–Kupiškis–Panevėžys ir 3012 Tiltagaliai–Sodeliai sankirtos, kapinių centrinėje dalyje. Šv. mišios Tiltagaliuose vyksta retai, šv. Antano ir šv. Arkangelo Mykolo atlaidų dienomis bei per Vėlines arba Visus šventuosius.
Daugybę metų Tiltagalių koplyčia priklausė Subačiaus šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijai.[1] Visai neseniai, įvertinus, kad Tiltagaliai – Panevėžio rajone, o Subačius – Kupiškio rajone, Tiltagaliai priskirti Panevėžio rajone esančiai Karsakiškio Nukryžiuotojo Jėzaus parapijai.[2]
Išlikę įrašai sienose liudija, jog šis liaudies architektūros statinys buvo baigtas 1859 m. Šventovė dabar pripažinta vietinės reikšmės architektūros paminklu, yra saugoma valstybės. Iki šiol autentiškos išlikusios koplyčios sienos iš įvairaus dydžio akmenų, kalkių ir molio.
Koplyčia kasmet tampa kaimo gyventojų traukos centru. Per iškilmes tradiciškai prisimenamas ir žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, davęs leidimą šios koplyčios pastatymui. Šio dokumento, tikėtina, kopija, su vyskupo Motiejaus Kazimiero Volončevskio (taip užrašyta M. Valančiaus pavardė) ir jo antspaudu kabo koplyčios zakristijoje. Koplyčios viduje tikriausiai nuo jos pastatymo laiko išlikęs įrašytas jos patrono Micholos Archoniolo (Mykolo Arkangelo) vardas.[2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šv. Mykolo Archangelo koplyčios Tiltagaliuose istorijos pradžia – 1858-ieji metai. Tais metais vyskupas Motiejus Valančius, vizitavęs Kupiškio dekanato bažnyčias, grįždamas į Varnius buvo sustojęs nakvynės Tiltagaliuose. Vietos gyventojai išprašė vyskupo leidimą pastatyti kapinėse koplyčią. Kaimo gyventojų lėšomis koplyčią 1858–1859 m. pastatė vietiniai meistrai.[3] Iki tol jokių maldos namų kaimas neturėjo, tad koplyčia buvusi gyventojams didžiulis džiaugsmas. Ankstesniais laikais gyventojai mirusiuosius laidodavo savo kaimų kapinėse, o Tiltagaliuose buvęs tik vienas kitas kapas. Bet pastačius koplyčią, kapinės iškart ėmė plėstis – amžino poilsio čia atgulė ne tik tiltagaliečiai.
1981 m. koplyčios stogas uždengtas šiferiu, 1993-iaisiais perstatyta zakristija, suremontuotas vidus. Tvarkant koplyčią, nebebuvo atkurtas virš stogo buvęs bokštelis.
1997 m. koplyčia įtraukta į LR kultūros vertybių registrą (unik. kodas 1521).[4]
2021 m. susidėvėjusi, kiaura stogo šiferio danga pakeista nauja, skardine.[2]
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Koplyčios architektūrinė vertė – jos monumentalumas, liaudiška kompozicija, daili mūro faktūra. Akmeninis pastatas 13x11 m dydžio, sumūrytas be jokio projekto. Pastatas stačiakampis su trisiene apside. Interjere dominuoja sunkių proporcijų liaudiškos kūrybos polichromuotas altorius. Jo šonuose stovi dvi natūralaus dydžio skulptūros. Apsidės sienas puošia primityvus girliandų piešinys. Koplyčios šoninės sienos dekoruotos smulkiais gėlių žiedeliais.
Pastato fasadai santūrūs: be karnizų, su nedideliais stačiakampiais langais, kuriuos juosia lygūs apvadai. Pagrindinis akcentas – iš skaldos akmenukų sudaryti mozaikiniai piešiniai: kryželiai, ratukai, metų skaičiai, žmonių bei gyvūnų figūrėlės.
Tiltagalių koplyčios mozaikoje vaizduojami pagoniško ir krikščioniško pasaulio simboliai. Priekinis fasadas dekoruotas mozaikinėmis datomis, keletu simbolių – trikampiu su akimi, saulutėmis, taurėmis. Šoninėse sienose bei apsidėje, be minėtų piešinių, yra nedidelių stilizuotų gyvulių ir žmonių figūrų. Pastarosios yra chaotiškai išdėstytos tarp saulės simbolių, taurių ir nesudaro vientisos kompozicijos.
Šalia koplyčios pastato stovinti varpinė – medinis karkasas, skirtas varpui pakabinti, nors paties varpo ir nėra, dingęs.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://panevezys.lcn.lt/dekanatai/kupiskio/subaciaus-st/ Archyvuota kopija 2014-11-10 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Tiltagalių koplyčia nebeverks Archyvuota kopija 2021-12-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.savivaldybes.lt/kronika/index.php?lang=lt&gr=pagalsavivaldybe&id=1174
- ↑ „Kapinių koplyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-12-01.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |