Tiltagalių koplyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°48′23″š. pl. 24°43′33″r. ilg. / 55.806472°š. pl. 24.725778°r. ilg. / 55.806472; 24.725778

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Tiltagalių koplyčia
Tiltagaliu kapiniu komplycia.JPG
Vyskupija Panevėžio
Dekanatas Kupiškio
Savivaldybė Panevėžio rajonas
Gyvenvietė Tiltagaliai
Statybinė medžiaga tinkuotas akmenų mūras
Pastatyta 1859 m.
Stilius liaudies architektūra
Galinis fasadas. Priekyje – varpinė

Tiltagalių Šv. Mykolo Archangelo koplyčia – veikianti kapinių koplyčia Tiltagalių kaime, Karsakiškio seniūnijoje, Panevėžio rajone. Koplyčia stovi apie 0,6 km į šiaurės rytus nuo kelių  122  DaugpilisKupiškisPanevėžys  ir  3012  TiltagaliaiSodeliai  sankirtos, kapinių centrinėje dalyje.

Priklauso Subačiaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijai.[1] Išlikę įrašai sienose liudija, jog šis liaudies architektūros statinys buvo baigtas 1859 m. Šventovė dabar pripažinta vietinės reikšmės architektūros paminklu, yra saugoma valstybės. Iki šiol autentiškos išlikusios koplyčios sienos iš įvairaus dydžio akmenų, kalkių ir molio.

Koplyčia kasmet tampa kaimo gyventojų traukos centru. Per iškilmes tradiciškai prisimenamas ir žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, davęs leidimą šios koplyčios pastatymui.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Virš zakristijos durų – koplyčios remonto metai

Šv. Mykolo Archangelo koplyčios Tiltagaliuose istorijos pradžia – 1858-ieji metai. Tais metais vyskupas Motiejus Valančius, vizitavęs Kupiškio dekanato bažnyčias, grįždamas į Varnius buvo sustojęs nakvynės Tiltagaliuose. Vietos gyventojai išprašė vyskupo leidimą pastatyti kapinėse koplyčią. Kaimo gyventojų lėšomis koplyčią 18581859 m. pastatė vietiniai meistrai.[2] Iki tol jokių maldos namų kaimas neturėjo, tad koplyčia buvusi gyventojams didžiulis džiaugsmas. Ankstesniais laikais gyventojai mirusiuosius laidodavo savo kaimų kapinėse, o Tiltagaliuose buvęs tik vienas kitas kapas. Bet pastačius koplyčią, kapinės iškart ėmė plėstis – amžino poilsio čia atgulė ne tik tiltagaliečiai.

1981 m. koplyčios stogas uždengtas šiferiu, 1993-iaisiais perstatyta zakristija, suremontuotas vidus. Tvarkant koplyčią, nebebuvo atkurtas virš stogo buvęs bokštelis.

1997 m. koplyčia įtraukta į LR kultūros vertybių registrą (unik. kodas 1521).[3]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčios architektūrinė vertė – jos monumentalumas, liaudiška kompozicija, daili mūro faktūra. Akmeninis pastatas 13x11 m dydžio, sumūrytas be jokio projekto. Pastatas stačiakampis su trisiene apside. Interjere dominuoja sunkių proporcijų liaudiškos kūrybos polichromuotas altorius. Jo šonuose stovi dvi natūralaus dydžio skulptūros. Apsidės sienas puošia primityvus girliandų piešinys. Koplyčios šoninės sienos dekoruotos smulkiais gėlių žiedeliais.

Pastato fasadai santūrūs: be karnizų, su nedideliais stačiakampiais langais, kuriuos juosia lygūs apvadai. Pagrindinis akcentas – iš skaldos akmenukų sudaryti mozaikiniai piešiniai: kryželiai, ratukai, metų skaičiai, žmonių bei gyvūnų figūrėlės.

Tiltagalių koplyčios mozaikoje vaizduojami pagoniško ir krikščioniško pasaulio simboliai. Priekinis fasadas dekoruotas mozaikinėmis datomis, keletu simbolių – trikampiu su akimi, saulutėmis, taurėmis. Šoninėse sienose bei apsidėje, be minėtų piešinių, yra nedidelių stilizuotų gyvulių ir žmonių figūrų. Pastarosios yra chaotiškai išdėstytos tarp saulės simbolių, taurių ir nesudaro vientisos kompozicijos.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.