Karsakiškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia

Koordinatės: 55°47′31.65″ š. pl. 24°34′40.11″ r. ilg. / 55.7921250°š. pl. 24.5778083°r. ilg. / 55.7921250; 24.5778083
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°47′31.65″ š. pl. 24°34′40.11″ r. ilg. / 55.7921250°š. pl. 24.5778083°r. ilg. / 55.7921250; 24.5778083

Karsakiškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia
Vyskupija Panevėžio
Dekanatas Panevėžio
Savivaldybė Panevėžio rajonas
Gyvenvietė Karsakiškis
Adresas Lėvens g. 24a
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta (įrengta) 1888 m.

Karsakiškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia – bažnyčia, stovinti Karsakiškio kaime, prie kelio  122  DaugpilisKupiškisPanevėžys , Lėvens dešiniajame krante. Neoromaninė, istoristinė.

Parapijoje veikia Naujikų koplyčia, Palaukių šv. Pranciškaus koplyčia, Bygailių šv. Marijos Magdalenos koplyčia.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčios prieigose – akmuo su įrašu: „Karsakiškis. 1777“

Karsakiškio dvaro savininkai Ivaškevičiai dvare laikydavo kunigus, dažniausiai altaristas. Čia 17931795 m. ir 18041806 m. gyveno poetas, kunigas Antanas Strazdas. Ivaškevičiai 1803 m. pastatė medinę bažnyčią ir kunigui išlaikyti skyrė 40 dešimtinių žemės. Bažnyčiai sudegus, 1831 m. dvarininkas Galiofas pastatė naują medinę bažnyčią. Į Karsakiškį atvykęs finalistas Leonas Skopas 1869 m. rado bažnyčią apleistą, kiauru stogu.

1884 m. bažnyčia sudegė. L. Skopo rūpesčiu, remiant Sirapavo dvaro savininkui Petkevičiui, 18871888 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją 19021905 m. įrengė kunigas Juozapas Remeikis. Pastatyti 8 registrų vargonai, nupirkti varpai (1915 m. išvežti į Rusiją). Klebono Povilo Svilo iniciatyva 19081909 m. bažnyčia nutinkuota ir išdažyta, apmūrytas šventorius. Klebonas savo lėšomis pastatė kleboniją, sutvarkė ūkinius trobesius. Vyskupas Pranciškus Karevičius bažnyčią 1914 m. konsekravo. 19241934 m. filijos reikalus tvarkė kunigas Vincentas Velžys. Nupirkti varpai, įsigyta naujų liturginių rūbų, indų, pastatyta suolų.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia neoromaninė, istoristinė, kryžminio plano (31,4 × 10,6 m), vienabokštė. Joje įrengti 5 altoriai. Šventoriaus tvora ažūrinė, plytų mūro.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]