Tiesa (filmas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Tiesa
Verite.jpg
PavadinimasLa Vérité
Kilmės šalisFlag of France.svg Prancūzija
Flag of Italy.svg Italija
RežisieriusHenri-Georges Clouzot
Scenaristas (-ai)Henri-Georges Clouzot
Véra Clouzot
Simone Drieu
Jérôme Géronimi
Michèle Perrein
Christiane Rochefort
VaidinaBrigitte Bardot
Metai1960
Žanrasdrama
Trukmė130 min.
Kalbaprancūzų
IMDb įrašas

Tiesa (pranc. La Vérité) – 1960 m. sukurtas filmas, nominuotas Oskarui geriausio užsienio filmo kategorijoje.

Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Pagrindinė filmo veiksmo vieta – teismo salė, kurioje 22-ų metų Dominyka Marso kaltinama nužudžiusi savo buvusį vaikiną, koncervatorijos studentą ir dirigentą Žiberą Telje. Paraleliai rodoma ne tik teismo salė, bet ir ankstesni jos gyvenimo epizodai. Teismo pasėdyje mėginama nustatyti tiesą, tačiau skirtingi veikėjai jame pristato savo „tiesas“.

Advokatas Epravje, atstovaujantis nužudytojo motinai, teigia, kad Dominyka Marso – palaido elgesio neatsakinga mergina, įpratusi gyventi kitų sąskaita ir niekuo nesirūpinanti, tuo tarpu šios advokatas Guerinas pristato Dominyką kaip jauną moterį, nesuprastą tėvų ir artimųjų, iš tiesų mylėjusią nužudytąjį. Mergina neneigia nužudžiusi Žilberą Telje, tačiau tvirtina tai padariusi afekto būsenos, o ne apgalvotai, kaip tvirtina Epravje. Telje buvo rastas su keliomis kulkomis kūne, tuo tarpu Dominyka – apsinuodijusi dujomis, tačiau ją pavyko išgelbėti. Kalėjime mergina 3 kartus mėgino nusižudyti, tačiau tai pateikiama kaip jos plano dalis.

Dominyka buvo išmesta iš mokyklos, kuomet pas ją buvo rasta uždrausta knyga. Jos seseriai Anai, besidominčiai muzika, išvykus gyventi į Paryžių, Dominyka išsikrausto kartu. Sesuo mokosi, dirba, tuo tarpu Dominyka linksmai leidžia su bendraamžiais ir visiškai nesirūpina rytdiena. Kartą ji susipažįsta su sesers bendramoksliu Žilberu Telje ir šis ilgainiui įsimyli nerūpestingąją Dominyką, palikdamas Aną. Jis aktyviai rodo jai dėmesį, kol galiausiai vaikinas pasiūlo šiai tekėti, tačiau mergina atsisako, nes jai atrodo dar ne laikas įsipareigoti, be to, jie neturi pastovių pajamų bendrai buičiai. Pamažu jų santykiai pradeda irti, kol galiausiai Žilberas ją apkaltina neištikimybe.

Pamažu jis tampa perspektyviu dirigentu ir pasiekia vis naujų aukštumų, tuo tarpu Dominyka pradeda suprasti, ką prarado. Per tėvo laidotuves sužinojusi, kad Žilberas susitaikė su Ana ir jie ketina susituokti, ji desperatiškai mėgina susigrąžinti vaikiną, tačiau po kartu praleistos nakties šis ją galutinai atstumia. Mergina sugrįžta su ginklu, grasindama nusižudyti, jei šis su ja nesusitaikys, tačiau Žilberas pradeda ją įžeidinėti ir, netekusi nuovokos, Dominyka paleidžia į jį kelis šūvius. Supratusi ką padarė, ji atsuka bute dujas, norėdama nusižudyti, tačiau ją išgelbsti kaimynai.

Teismas nusprendžia padaryti pertrauką iki rytojaus, tačiau naktį Dominyka nusižudo, palikdama laišką, kuriame prašo Žilbero motinos atleidimo...

Pagrindiniai aktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aktorius – vaidmuo
  • Brigitte Bardot – Dominyka Marso
  • Charles Vanel – advokatas Guerinas
  • Paul Meurisse – advokatas Epravje
  • Sami Frey – Žilberas Telje
  • Marie-Jose Ant – Ana Marso
  • Louis Seigner – teismo pirmininkas

Į Žilbero Telje vaidmenį pretendavo Yves Montand, Jean-Paul Belmondo, Jean-Pierre Cassell ir Jean Louis Trintignant. Vienas iš aktorių Philippe Leroy-Beaulieu jau filmavimo metu buvo atleistas dėl užsimezgusio romano su pagrindinio vaidmens atlikėja Brigitte Bardot. Vėliau pastaroji užmezgė romaną su SamiFrey, ko pasekoje išsiskyrė su tuometiniu vyru Jacques Charrier.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Oskaras (nominacija) – geriausias užsienio filmas
  • Auksinis gaublys – geriausias užsienio filmas
  • David di Donatello – geriausia užsienio aktorė (B. Bardot)
  • Mar del Plata filmų festivalis – geriausias režisierius (H.-G. Clouzot)