Tiebelės karališkieji rūmai
| Tiebelės karališkieji rūmai | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| |
| Vieta |  Burkina Fasas
|
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | iii |
 Nuoroda
|
(angl.) (pranc.): 1713 |
| Regionas** | |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 2024 (nežinoma sesija) |
  Tiebelės karališkieji rūmai šalies/regiono žemėlapyje
| |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Tiebelės karališkieji rūmai (pranc. La Cour royale de Tiébélé) – architektūrinis kompleksas Burkina Fase Tiebelės miestelyje, esančiame netoli nuo sienos su Gana. 2024 m. buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, nes atspindi vis dar gyvą tradicinę kasenų tautos socialinę organizaciją ir kultūrą[1].
Kompleksas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Komplekso statytojai yra kasenai, vienas iš gurunsių etnosų, kurie į teritoriją atsikėlė apie XV a. Jie paplito regione pietų Burkina Fase ir šiaurės Ganoje. Visose kasenų teritorijose gyvenvietes valdo vietos vadai, tituluojami peh. Jie grupuojasi į 6 tradicines karalystes (Navrongo, Paga, Chiana, Kayoro, Katiu ir Nakon). Visų jų politinis ir dvasinis centras yra Tiebelės gyvenvietė, kurios peh laikomas aukščiausiu valdovu. Jis ir reziduoja rūmų komplekse[2].
Iš viso gyvenvietėje gyvena 54 šeimos. Kompleksas išsidėstęs į rytus nuo pagrindinės gyvenvietės. Jis pradėtas statyti XVI a. ir užima 1,84 ha plotą. Aplink kompleksą nustatyta 14,12 ha ploto buferinė zona. Kompleksą juosia apsauginė siena, ir jis padalintas į penkias atskiras sekcijas: valdovo giminės, būgnininkų, vyresniųjų, jaunesniųjų ir tarybos narių. Kiekvienoje sekcijoje yra pagrindinis namas, kurio planas iš viršaus primena 8. Kitų namų forma irgi yra simbolinė. Nevedusieji gyvena apvalaus plano namuose, šeimos – kvadratinio plano, o vaikai su seneliais – aštuonkampio plano.
Be to, kompleksas turi kapines, šventąją kalvą, kur laidojamos kilmingųjų placentos, protėvių altorių, šventuosius akmenis, figmedį ir pan.
Statyba ir dekoravimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rūmų pastatų statybos kultūra atspindi tradicinį asenų darbo pasidalinimą. Namų (sukhala) statyba užsiima miestelio vyrai sausuoju metų laiku (lapkritis-kovas). Statyboms naudojamos vietinės medžiagios – molis, mediena, šiaudai ir mėšlas. Namai, kurių sienos yra apie 30 cm storio, yra geriausiai pritaikyti prie vietos klimato, apsaugo nuo kaitrios saulės, bet taip pat naudojami ir gynybai[3].
Dekoravimu užsiima išimtinai moterys prieš pat prasidedant lietaus sezonui. Tai – kolektyvinis darbas, kuriame dalyvauja visos gyvenvietės moterys, kurių vyriausioji vadovauja ir priima sprendimus dėl raštų. Pirminė dekoravimo funkcija buvo impregnuoti ir sustiprinti sienų paviršių, kad nenuplautų lietus, tačiau ilgainiui jis išsivystė į sudėtingą simbolinį meną[4]. Naudojami tradiciniai simboliai, atspindintys religinius, visuomeninius papročius[1]. Architektūra reikalauja nuolatinės priežiūros, o dekoracijos atnaujinamos kas trejetą metų.
Dekoravime naudojami trys stiliai: tapyba teptuku, įspaudai voleliu ir reljefai, formuojami rankomis. Raudonai spalvai (simbolizuojančiai drąsą) išgauti naudojamas lateritas, baltai spalvai (simbolizuojančiai tyrumą) – kaolinas, o juodai (simbolizuojančiai anapusinį pasaulį) – grafitas. Neretai reikalingų dažams medžiagų reikia keliauti tolimus atstumus. Dažniausiai pasitaikantys motyvai yra žvaigždės, mėnulis, strėlės, krokodilai, gyvatės, geometrinės formos[5].
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 „Royal Court of Tiébélé“. UNESCO World Heritage List. Nuoroda tikrinta 2024-07-28.
- ↑ Austin, Dennis (1976). Ghana Observed: Essays on the Politics of a West African Republic. Manchester University Press. pp. 72.
- ↑ Yakubu. Paul. The Painted Houses of Tiébélé: A Model for Communal Collaboration. 23., žiūrėta 2024-07-28.
- ↑ Britta. 2018. Wo die Zeit still steht: Court Royal von Tiébélé. Traveloskop, žiūrėta 2024-07-28.]
- ↑ Yakubu. Paul. The Painted Houses of Tiébélé: A Model for Communal Collaboration. 23., žiūrėta 2024-07-28.
| ||||||||||
