Thomas Lawrence

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Tomas Lorensas
Sir Thomas Lawrence01.jpg
T. Lorenso autoportretas, apie 1787 m.
Gimė: 1769 m. balandžio 13 d.
Bristolis
Mirė: 1830 m. sausio 7 d. (60 metų)
Londonas
Tautybė: anglas
Veikla: Tapytojas portretistas
Commons-logo.svg Vikiteka: Thomas LawrenceVikiteka
Apie XX a. pr. anglų karininką ir keliautoją skaitykite – Thomas Edward Lawrence.

Tomas Lorensas (angl. Thomas Lawrence, 1769−1830 m.) – XVIII a. pabaigoje iškilęs anglų tapytojas portretistas, Britanijos karališkosios menų akademijos prezidentas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tomas Lorensas gimė 1769 m. balandžio 13 d. Bristolyje. Jis buvo jauniausias iš šešiolikos pakelės hotelio tarp Londono ir Bato (tuo metu populiarios britų aristokratijos poilsio vietos) savininko Tomo Lorenso ir Liusės Ryd šeimos vaikų. T. Lorensas nuo jaunų dienų parodė išskirtinį talentą dailei. Būdamas dešimties metų, be jokio formalaus lavinimosi, jis jau piešdavo šeimos hotelyje apsistojančių svečių portretus. Po 1780 m. šeima persikėlė į Batą ir T. Lorensas mokėsi pas dailininką William Hoare, išmoko tapyti pastele. 1787 m. šeima persikėlė į Londoną, apsigyveno netoli Džošua Reinoldso, tuo metu pripažinčiausio Anglijos tapytojo, namų. Džošua Reinoldsas susipažino su T. Lorensu ir skatino jį tapyti, leido naudotis savo studija. T. Lorensas tris mėnesius praleido mokydamasis Karališkosios akademijos mokyklose, kopijavo pagal antikinius modelius, po truputį apleido pastelės techniką ir perėjo prie aliejinės tapybos.

1789 m. T. Lorensas pademonstravo pirmą savo pilno ūgio tapytą portretą Karališkojoje akademijoje. Jis išgarsėjo būdamas vos 20 metų nutapęs karalienės Šarlotės portretą. Jau 1791 m. jis tapo asocijuotu Akademijos nariu, 1792 m. pakeitė Džošua Reinoldsą po jo mirties karališkojo tapytojo pareigybėje ir 1794 m. tapo tikruoju Akademijos nariu. Nuo 1793 m. jis laikė mokinius ir padėjėjus. Pats dailininkas gyveno išlaidūniškai ir nuolat buvo skolose. Sakoma, kad jis asistavo dviem seserimis, garsios aktorės Saros Sidons dukterims, ir pats niekuomet nevedė. 1814 m. Britanijos princas regentas užsakė T. Lorensui sukurti grupę antinapoleoninės koalicijos svarbių veikėjų portretų, skirtų Vaterlo salei Vindzoro pilyje ir 1815 m. dailininko rangas buvo pakeltas į riterių (jis įgavo „sero“ titulą). Tuo tikslu T. Lorensas 1818 ir 1819 m. dirbo Achene ir Vienoje, bei keliavo į Romą, kur nutapė popiežiaus portretą, ir Florenciją. 1816 m. jis pritarė Anglijos vyriausybės Elgino marmuro įsigijimui. 1820 m. T. Lorensas grįžo į Angliją, kur buvo išrinktas Karališkosios akademijos prezidentu, kuriuo išbuvo iki mirties 1830 m. sausio 7 d. Londone. Palaidotas Šv. Pauliaus katedroje. Jis žinomas 684 portretų autoriumi. Vienu iš geriausiai vykusių jo kūrinių minimas „Princesės Sofijos portretas“ (1825 m.).

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka