Terahas

Teraho atvaizdas „Promptuarii Iconum Insigniorum“ knygoje

Terahas (hebr. ‏תרח‏‎) – Senojo Testamento personažas, minimas Pradžios knygoje, dešimtasis patriarchas nuo Nojaus, Abraomo tėvas, Šemo palikuonis.

Pasakojama, jog Teraho tėvas buvęs Nahoras. Būdamas septyniasdešimties metų, Terahas susilaukęs sūnų Abraomo, Nahoro ir Harano. Minima, kad Terahas gyvenęs chaldėjų Ūre, čia, dar tėvui gyvam esant, miręs jo sūnus Haranas. Vėliau Terahas drauge su sūnumi Abraomu, jo žmona Sara bei anūku Lotu (Harano sūnumi) išvykęs į Kanaano kraštą, tačiau pakeliui į šį kraštą sustojęs Harane, kur ir pasilikęs iki mirties (esą miręs 205 metų). Abraomas Haraną palikęs būdamas septyniasdešimt penkerių metų, tad Terahas, išvykus sūnui, Harane gyvenęs šešiasdešimt metų. Samariečių Penkiaknygėje minima, jog Terahas mirė sulaukęs šimto keturiasdešimt penkerių metų – tais pačiais metais, kai Abraomas palikęs Haraną. Tuo tarpu Naujajame Testamente minima, kad Abraomas Haraną palikęs po savo tėvo mirties (Apd 7,4). Terahas minimas ir Jozuės knygoje, kur sakoma, kad buvęs stabmeldys, garbinęs kitus dievus.

Šio personažo vardo kilmė aiškinama įvairiai. Viena vertus, vardą Terah bandyta sieti su akadų k. žodžiu turahu, reiškiančiu „laukinis ožys“. Kita vertus, vardas esąs tapatus sirų kalbos taṛḥa. Be to, būta tvirtinimų, kad vardas galėjęs atsirasti iškraipius yeraḥ, reiškiantį „Mėnulis“ (Jarichas – Mėnulio dievas vakarų semitų mitologijoje).

Midraše minima, kad Terahas ne tik buvęs stabmeldys, bet ir pats gaminęs bei pardavinėjęs stabus. Jais prekiauti, kol bus išvykęs, įpareigojęs sūnų Abraomą. „Sefer ha-Yašar“ midraše jis laikomas didžiu Nimrodo karvedžiu, lydėjusiu jį visuose žygiuose. Supykęs ant sūnaus Abraomo už tai, kad šis sunaikinęs jo stabus, Terahas apkaltinęs sūnų Nimrodo akivaizdoje, o šis pasmerkęs jį sudeginti. Tuomet sūnus įtikinęs tėvą keliauti į Kanaaną.