Nimrodas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Nimrodas (autorius David Scott, 1832 m.)

Nimrodas (hebr.נִמְרוֹדֿ‎‏‎) – Senojo Testamento personažas, minimas Pradžios knygos 10 skyriuje.[1] Nimrodas taip pat paminėtas Michėjo knygos 5,6 (Asirija įvardijama Nimrodo žeme) bei 1 Metraščių knygos 1,10.[2]

Nurodoma, esą Nimrodo tėvas buvęs Kušas; Nimrodas buvęs pirmasis galiūnas žemėje, galingas medžiotojas, jo karalystės pradžia buvę miestai Šinaro krašte – Babilonas, Erechas ir Akadas; iš Šinaro krašto Nimrodas išvykęs į Asiriją ir pastatydinęs Ninevę, Rehobot-Irą, Kalahą, taip pat Reseną, esą buvusį tarp Ninevės ir Kalaho.[3]

Kaip teigiama, iš konteksto galima suprasti, kad Nimrodas simbolizuoja babiloniečių tautą.[1] Nimrodas figūruoja ir islamiškojoje tradicijoje.[1] Jo vardu pavadinti Mesopotamijos miestų – Kalacho (Nimrud) ir Borsipos (Birs Nimrud) – griuvėsiai.[1]

Mesopotamijos įrašuose panaši mitologinė figūra, galėjusi būti Nimrodo provaizdžiu, nėra minima.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 137. ISBN 978-0-292-70794-8.
  2. Nimrod. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2021-06-12.
  3. Pradžios knygos 10 skyrius. Biblija.lt. Nuoroda tikrinta 2021-06-12.