Nahoras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Nahoras – Senojo Testamento personažas, minimas Pradžios knygoje, Teraho sūnus, Abraomo ir Harano brolis. Pasakojama, kad vedęs savo brolio Harano dukterį Milką.[1]

Pasak Pradžios knygos, Nahoro ir jo brolių Abraomo bei Harano Terahas susilaukęs būdamas 70 metų (Pr 11,26). Nahoro senelis (Teraho tėvas) taip pat buvęs vardu Nahoras (Pr 11,24). Pradžios knygoje nėra minima, kad Nahoras būtų išvykęs iš chaldėjų Ūro drauge su tėvu ir broliu, tačiau iš to, kad Haranas įvardijamas „Nahoro miestu“, galima spręsti, jog jis keliavęs drauge ir įsikūręs Harane. Pasakojama, jog Nahoras susilaukęs dvylikos sūnų: aštuonis iš jų jam pagimdžiusi žmona Milka, o keturis – sugulovė Reuma. Nahoro sūnūs esą buvę dvylikos aramėjų genčių protėviai. Nahoras Senajame Testamente paminėtas dar du kartus. Susitikęs su Labanu, Jokūbas pamini Abraomo Dievą ir Nahoro Dievą (Pr 31,53). Tuo tarpu Jozuės knygoje Nahoras drauge su Abraomu paminėtas kaip vienas iš Teraho sūnų.[1]

Būta spėjimo, kad Nahoro miestas, minimas Pradžios knygoje, buvęs pavadintas pagal dievybę tokiu pat vardu. Visgi, kaip teigiama, nėra jokių požymių, rodančių egzistavus tokios dievybės kultą. Gali būti, kad asmenvardis kilęs iš miesto pavadinimo Naḫur (buvęs netoliese Harano). Tokia vietovė paminėta Mario įrašuose.[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Emil G. Hirsch, M. Seligsohn. „Nahor“. Jewish Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2021-02-11. 
  2. Van der Toorn, Karel; Becking, Bob; Van der Horst, Pieter W. (eds.). Dictionary of Deities and Demons in the Bible. Brill. p. 610. ISBN 90-04-11119-0.