Temperatūrinis metodas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Temperatūrinis metodaskontracepcijos būdas, kuris remiasi kasdieniu moters temperatūros matavimu iš ryto, siekiant nustatyti vaisingąsias dienas. Temperatūra matuojama reguliariai – kas dieną iš ryto. Metodo esmė: kūno temperatūra įvykus ovuliacijai ima kilti, todėl šiuo metodu yra nustatoma, kada baigiasi vaisingasis moters laikotarpis.

Pagrindinė taisyklė:

  • nevaisinga diena yra ta, kurią temperatūra būna pakilusi bent 0,2 °C aukščiau nei didžiausia temperatūra iš 6 dienų laikotarpio prieš temperatūros pakilimą (spėjamą ovuliaciją). Be to, kadangi ovuliacija įvyksta laikotarpyje „3 dienos iki pakilimo – 2 dienos po pakilimo“, ir nežinia, kurią būtent, todėl reikia lukterti, kad būtų praėjusios trys dienos po temperatūros pakilimo.

Išimtys:

  • jeigu temperatūra pakyla tik 0,1 °C per visas tris dienas po pakilimo, tai reikia palaukti dar vieną dieną, ir jeigu tądien temperatūra vis dar aukštesnė ta pačia 0,1 °C, diena laikoma nevaisinga;
  • jei temperatūra pakilo 0,2 °C, paskui kiek nukrito, o paskui vėl pakilo 0,2 °C aukščiau nei 6 dienų laikotarpio maksimumas iki (pirmojo) pakilimo, tai galioja pagrindinė taisyklė, tik „išbraukiant“ tą laikiną temperatūros nukritimą (ir atitinkamai, pirmoji nevaisinga diena nukeliama viena diena vėliau nei pagrindinei taisyklei).

Metodo reikalavimai:

  • temperatūrą reikia matuoti kas rytą (net ir mėnesinių metu), dar neatsikėlus (jeigu atsikelti labai būtina, pvz., į tualetą, tuomet paskui vėl reikia atsigulti ir matuoti temperatūrą praėjus bent pusvalandžiui), nevalgius ir negėrus;
  • pagal galimybes, matuoti patartina pusės dešimtosios laipsnio (pvz., 36,5–36,55–36,6 °C ir t.t) tikslumu, termometrų nepatartina kaitalioti;
  • matuojama toje pačioje kūno vietoje: arba burnoje (po liežuviu), arba išangėje, arba makštyje. Matavimai pažastyje nėra pakankamai tikslūs;
  • visi termometro rodmenys, svarbios aplinkybės (pvz., vakarėliai, šokiai, parūkymas ar alkoholio vartojimas vakare, darbo laiko pokyčiai, dvasiniai išgyvenimai ir kt.) ir nukrypimai nuo reikalavimų fiksuotini dienoraštyje – tai padeda lengviau įvertinti temperatūros svyravimus.