Telšių lūžis
Telšių lūžis – stambiausias tektoninis lūžis Lietuvos teritorijoje.[1] Telšių lūžis orientuotas vakarų – rytų kryptimi,[2] Lietuvą kerta nuo Baltijos jūros pakrantės (truputį į pietus nuo Palangos) iki Pasvalio ir baigiasi Latvijos teritorijoje.[1]
Tai ankstyvojo paleozojaus darinys, jis sutampa su subplatuminės krypties ankstyvojo prekambro tektonine zona.[2] Lūžio aktyvizacijos požymiai atsirado jau kambre, aktyvus lūžis buvo ir ordovike,[3] pirminiai lūžio bruožai susiformavo vėlyvojo silūro – ankstyvojo devono periodais, tačiau būta kelių aktyvizacijos stadijų.[2] Ankstyvuoju devonu, iš šiaurės vakarų veikiant tektoniniam spaudimui, lūžis buvo užstumtas 100–140 m į pietus.[3] Telšių lūžis aktyvus buvo iki devono periodo.[4] Teigiama, kad būtent devono periodu susidarė didžiausios amplitudės lūžis, o vėlyvuoju devonu amplitudė sumenko 10–30 m.[5] Permo ir triaso sluoksniuose Telšių lūžis kai kuriose vietose pasireiškia kaip tempimo sprūdis.[3]
Lūžyje stebima skirtingų segmentų gausa.[2] Sudėtinga plyšių sistema atsirado dėl kintančių tektoninių sąlygų.[3]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Lietuvoje žemė kol kas tik virpa. Vakarų ekspresas. Nuoroda tikrinta 2023-02-10.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Saulius Šliaupa. Telšių lūžio kinematinė tipizacija Vakarų Lietuvoje: struktūrinė ir laidumo fluidams prognozė Archyvuota kopija 2023-02-09 iš Wayback Machine projekto.. Geologija. Vilnius, 2002.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Telšių lūžio paleoįtampų rekonstrukcija Vakarų Lietuvoje. Geologija. Vilnius, 2002.
- ↑ Žemės drebėjimai Lietuvoje: geologus domina vienas plyšys. Delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2023-02-10.
- ↑ Plungės licencinio ploto geologinės sandaros analizė.