Pereiti prie turinio

Tarptautinės teisės subjektas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tarptautinės teisės subjektas – tarptautinį teisinį teisnumą ir veiksnumą turintis asmuo, teisės subjektas.

Tarptautinį teisinį subjektiškumą turintys asmenys gali būti tarptautinių teisinių santykių subjektais, įgyti, prisiimti ir vykdyti tarptautines teisines pareigas, teises.

Neginčijamas subjektiškumas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
TRK tarptautinį subjektiškumą įgijo dėl humanitarinės veiklos ginkluotų konfliktų metu

Neginčijamai pripažįstamas tarptautinis teisinis subjektiškumas yra tokiems asmenims kaip[1]:

Tarptautinės teisės subjektai formaliai tarpusavyje yra lygūs – tiek nykštukinės, miestai valstybės (Vatikanas, San Marinas), tiek ir daugianacionalinės tarptautinės organizacijos kaip ES. De facto tarptautinių santykių srityje dėl didesnės ūkinės ir politinės galios tam tikri subjektai gali primesti tarptautines normas, išsiderėti sau palankesnes ar kitaip pasinaudoti savo įtaka bei galia.

Fiziniai asmenys kaip tarptautinės teisės subjektai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarptautinės teisės subjektai – ne fiziniai asmenys, bet organizacijos. Išimtys – tarptautinės baudžiamosios teisės subjektai – ir atskiri asmenys; be to Šventasis Sostas de facto veikia kaip vienas asmuo (Popiežius), veikiantis dviejų tarptautinės teisės subjektų (Vatikanas, Šventasis Sostas) vardu, konkrečiu atveju galintis pasirinkti atstovaujamąją sritį bei asmenį.

1950 metų Europos žmogaus teisių konvencija buvo suteikta teisė žmogui kreiptis į tarptautinę teisminę instituciją – Europos žmogaus teisių komisiją (dabar – EŽTT) ir paduoti skundą prieš valstybę. Tokiu būdu žmogui pagal tarptautinę teisę suteiktas dalinis tarptautinis teisinis subjektiškumas.

Juridiniai asmenys kaip tarptautinės teisės subjektai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarptautinės teisės subjektais nėra pripažįstamos privačios tarptautinės korporacijos (įmonės), nevyriausybinės organizacijos (išskyrus aukščiau paminėtas – TRK, Maltos Ordinas), kadangi jų veiklos nereguliuoja tarptautinė teisė, tarptautinis teisinis subjektiškumas tarptautinių teisinių normų pagrindu joms nesuteikiamas, nors ir atskiros stambios korporacijos gali būti laikomos tarptautinės politikos subjektais.

  1. Kay Haibronner in: Wolfgang Graf Vitzthum (Hrsg.), Völkerrecht, 3. Aufl., Berlin 2004, 3. Abschn Rdnr. 7 ff. und 39 ff.
  • Hermann Mosler: Die Erweiterung des Kreises der Völkerrechtssubjekte, in: Zeitschrift für ausländisches öffentliches Recht und Völkerrecht 22 (1962) S. 1-48. PDF