Tarpbankinė palūkanų norma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tarpbankinė palūkanų norma – atskaitinis indeksas paskolų, kredito sutarčių ir išvestinių finansinių priemonių rinkose; t. y. vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų kitiems bankams JAV doleriais, eurais ir kitomis pagrindinėmis pasaulio valiutomis. Priklauso nuo centrinio banko nustatomos bazinės palūkanų normos.[1]

Vienas iš svarbių ekonominių rodiklių, padedančių stebėti ir suprasti ekonomikos būseną ir jos pokyčius. Indekso dydis priklauso nuo bendros šalies ekonominės situacijos, pinigų kainos ir skolinimo rizikos. Esant įtemptai ekonominei situacijai skolinimo rizika didėja. Siekdami apsidrausti nuo šios rizikos bankai sutinka vieni kitiems skolinti pinigus už didesnes palūkanas. Tokiu būdu didėja ir vidutinės tarpbankinės palūkanų normos.[2]

Paprastai skaičiuojami ir skelbiami 1 nakties, 1 savaitės, 2 savaičių, 1 mėnesio, 3 mėnesių, 6 mėnesių ir 1 metų indeksai. Pastarųjų apskaičiavimams naudojamos keliolikos ar daugiau bankų palūkanų normos, už kurias jie sutiktų skolinti kitiems bankams atitinkamam terminui. Kiekvieno termino indeksas apskaičiuojamas taip: didžiausia ir mažiausia atitinkamo termino palūkanų normos atmetamos, o iš likusių palūkanų normų apskaičiuojamas aritmetinis vidurkis. Bankai, pagal kurių palūkanų normas skaičiuojamas indeksas, turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Jie turi būti reikšmingi tarpbankinės indėlių ir paskolų rinkos dalyviai.[3]

Lietuvoje palūkanų normų dydis nustatinėjamas pagal EURIBOR. Iki 2015 m. VILIBOR skelbtas iki euro įvedimo.[4] Iki 2022 m. naudotas ir LIBOR, tačiau dėl manipuliavimo skandalo panaikintas.[5][6] Nors būta bankų manipuliacijų ir EURIBOR indeksu.[7] Suteikdami paskolas klientams, komerciniai bankai palūkanų normą nustato taip: prie kainos, už kurią pats bankas skolinasi/skolintųsi lėšas (vidutinių tarpbankinių palūkanų), pridedama marža. Eurais suteikiamų paskolų palūkanų normą sudaro atitinkama banko marža ir EURIBOR.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Palūkanos. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-01-07.
  2. Dažniausiai užduodami klausimai apie VILIBOR. Lietuvos bankas Archyvuota kopija 2009-03-02 iš Wayback Machine projekto.
  3. Vidutinių tarpbankinių palūkanų normų VILIBOR apskaičiavimo ir skelbimo tvarka (Valstybės žinios, 2005-05-10, Nr. 59-2089)
  4. Lietuvos bankas apie VILIBOR Archyvuota kopija 2009-03-02 iš Wayback Machine projekto.
  5. „Bankai rengiasi LIBOR tarpbankinio palūkanų indekso pokyčiams“. lrt.lt. 2021-08-16. Nuoroda tikrinta 2023-01-07.
  6. „Po pusės šimtmečio ir audringo skandalo finansų pasaulis laidoja LIBOR“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2023-01-07.
  7. Lietuvos Bankas: EURIBOR reforma atneš daugiau skaidrumo, tačiau paskolų kaina keisis dažniau. Nuoroda tikrinta 2023-01-07.