Tarbagatajus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tarbagatajus (kaz. Тарбағатай, kin. 塔尔巴哈台山, pinyin: Tǎ'ěrbāhātái Shān) – kalnagūbris rytų Kazachstane ir Sindziange (Kinija), tarp Alakolio ir Zaisano ežerų. Ilgis ~300 km, plotis ~50 km. Aukštis – iki 2992 m (Tastau k.). Jungiasi su Sauro kalnų masyvu. Tarbagatajus sudarytas iš klinties, granito, smiltainio. Paplitę karstiniai reiškiniai. Šlaituose plyti kalnų stepės ir pusdykumės[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 420