Talkas
Talkas | |
---|---|
Savybės | |
Kategorija | Mineralas, Silikatų klasė, filosilikatų grupė |
Cheminė formulė | magnio silikato hidroksidas, Mg3Si4O10(OH)2 |
Identifikacija | |
Spalva | balta, pilka iki žalsvos |
Brėžis | Baltas |
Kristalo sistema | Monoklininė |
Skalumas | tobulas |
Lūžimai | nelygūs |
Kietumas pagal Moso skalę |
1 |
Blizgesys | vaško ar perlo |
Lūžio rodiklis | nepermatomas |
Specifinis tankis | 2,5-2,8 |
Talkas – silikatų klasės mineralas. Chemiškai tai magnio silikato hidroksidas.[1] Cheminė formulė (Mg3Si4O10(OH)2). Dėl panašumo į muilą vadinamas muilo akmeniu.
Talko atmainos:
- Statitas – tankus masyvus talkas
- Minesotaitas – minerale yra geležies priemaiša (iki 50 %)
- Vilemseitas – minerale didelė nikelio priemaiša
- Agalitas – smulkiapluoštinė atmaina
- Taurusis talkas – permatomas šviesus talkas
Savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kietumas pagal Moso skalę yra 1. Talkas gali būti baltos, pilkos, žalsvos ir beveik sidabrinės spalvos. Dažniau skaidrus, tačiau pasitaiko ir neskaidrus. Skalumas tobulas, lūžis nelygus. Riebus, atsparus kaitrai, rūgštims, šarmams. Pasitaiko natrio, aliuminio, kalcio, titano, mangano priemaišų.
Susidarymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Talkas – metamorfinis mineralas susidaro metamorfizuojantis magnio mineralams tokiems kaip serpentinas, piroksenas, amfibolas, olivinas ir kitiems kai juos veikia anglies dioksidas ir vanduo.
Serpentinas + Anglies dioksidas → Talkas + Magnezitas + Vanduo
Talkas taip pat formuojasi kai reaguoja dolomitas ir silicio dioksido mineralai (kvarcas, chalcedonas ir t. t.). Ši reakcija yra tipinė skarnifikacijos reakcija.
Dolomitas + Kvarcas + Vanduo → Talkas + Kalcitas + Anglies dioksidas
Talkas taip pat susidaro magnio turtingiems chloritams reaguojant su kvarcu
Chloritas + Kvarcas → Kianitas + Talkas + H2O
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Talkas naudojamas sumaltas ir barstomas ant gaminių, kad pastarieji nesuliptų. Taip pat naudojamas popieriaus ir gumos pramonėje, parfumerijai, kosmetikai.[2]
Radimvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Talko telkiniai yra Indijoje, Italijoje, JAV, Kanadoje, Rusijoje, Vokietijoje, Pietų Afrikos Respublikoje.
Pavojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dažnai įkvepiant talko dulkes išsivysto liga talkozė. Ją dažniausiai serga žmonės, kasantys talką.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Talkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 451 psl.
- ↑ Giedrius Bičkauskas, Antanas Brazauskas, Arūnas Kleišmantas, Gediminas Motuza. Bendrosios geologijos pratybos. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011, 50 p. ISBN 978-609-459-047-4.