Tafta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Skrybėlaitė iš šilkinės taftos, ~1870 m.)
Apatinis sijonas iš šilkinės taftos.)

Tafta (angl. taffeta, taffety) – glotnus tankus audinysšilkinių ar cheminių (pvz., vario amoniakinio šilko) daugiagijų siūlų, išaustas drobiniu pynimu.[1] Pasižymi neryškiu ripsiniu bei šanžaniniu efektu.

Žodis tafta kilęs iš vid. pranc. taffetas, šis iš sen. it. taffettà, šis iš turk. tafta, iš pers. tāftah 'austas, verptas'.[2]

Tafta laikoma aukštos klasės audiniu, tinkamu balinėms ir vestuvinėms suknelėms, interjero apdailai (užuolaidoms ir apmušalams).

Šilkinė tafta yra dviejų tipų:

  • dažytų verpalų: Tai gana standi tafta, dažnai naudojama vakarinėms suknelėms.
  • gabalinio dažymo: Tai minkšta tafta, dažnai naudojama pamušalams.

Šilkinė spalvakaitė tafta buvo viena labiausiai pageidaujamų bizantinio šilko formų. Spėjama, kad galbūt šis audinys ir buvo anksčiau žinomas pavadinimu purpura.[3]

Gamintojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pradžioje tafta buvo audžiama Italijoje ir Prancūzijoje, ir iki XX a. 6-to dešimtmečio – Japonijoje. Metmenų marginimo (angl. warp printing) būdu raštuota rafta (chiné), daugiausia austa Prancūzijoje nuo XVIII a., kartais vadinama Pompadūr tafta (angl. Pompadour taffeta) pagal Madame de Pompadour.[4]

Šiandien daugiausia žaliavinio šilko taftos pagaminama Indijoje ir Pakistane. Pradžioje jį ausdavo rankinėmis audimo staklėmis, o nuo maždaug 1990 m. jį gamina mechaninėmis audimo staklėmis Bengalūro regione. 8-10 dešimtmečius Kinijos Dziangsu provincijoje buvo gaminama puiki šilkinė tafta. Tiesa, ši tafta ne tokia lanksti kaip Indijos gamintojų, kurie dabar dominuoja rinkoje. Šilkinę taftą audžia ir kitos Pietryčių Azijos ir Viduriniųjų Rytų šalys, bet jų produkcija dar neprilygsta kokybe ir konkurencingumu Indijos produkcijai.

Prabangiausia tafta vis dar audžiama Prancūzijoje, Italijoje, Rusijoje ir D. Britanijoje.

Kitoks panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1782 m. lapkričio 4 d. Žozefas Mongolfjė pradėjo baliono iš taftos skrydžius. Tai buvo pirmieji brolių Mongolfjė bandymai naudoti oro balionus iš taftos, kurie baigėsi pirmuoju žinomu žmogaus skrydžiu aparatu lengvesniu už orą.

Bandomi kraujagyslių protezaidakroninės taftos.[5]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Tafta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 406 psl.
  2. Taffeta
  3. Dodwell, C.R.; Anglo-Saxon Art, A New Perspective, pp. 145–150, 1982, Manchester UP, ISBN 0-7190-0926-X (US edn. Cornell, 1985)
  4. Fukai, Akiko (2002). Fashion : the collection of the Kyoto Costume Institute : a history from the 18th to the 20th century. Köln [etc.]: Taschen. p. 56. ISBN 9783822812068.
  5. „Heat sealed dacron taffeta blood vessel replacement“. Surg Gynecol Obstet. 105 (3): 370–4. 1957 m. rugsėjo mėn. PMID 13467673.