Svyruoklinis gluosnis
Salix babylonica |
---|
Svyruoklinis gluosnis (Salix babylonica) |
Mokslinė klasifikacija |
Svyruoklinis gluosnis (Salix babylonica) – gluosninių (Salicaceae) šeimos medis. Kilęs iš šiaurinių Kinijos regionų, nuo seno išplito po Aziją ir Europą palei senovinius prekybos kelius.[1]
Aukštis 10-12 m. Šakos plonos, ilgos, nusvirusios, dažnai beveik siekiančios žemę. Lapai linijiški, smulkiai dantyti, 9-16 cm ilgio ir 1-2,5 cm pločio.
Žirginiai iki 2,5 cm ilgio, nusvirę, išauga lapams skleidžiantis. Žydi balandžio-gegužės mėn.
Dekoratyvinis, medingas augalas. Jauni lapai, šakutės ir žirginiai naudojami liaudies medicinoje.
Lietuvoje retai auginamas parkuose, yra mėgstamas didmiesčių gyvenamųjų mikrorajonų dekoratyvinis augalas, kur galima aptikti ir pusės amžiaus senumo individų. Nors ir itin dekoratyvus miestuose šis medis reikalauja specialios priežiūros. Dėl sunkios tankios lajos ir pakankamai minkštos medienos brandžių individų šakos dažnai neatlaiko stiprių vėjų. Lūžtančios šakos gali sužaloti asmenis ir turtą, o neretai medis nulūžta ties kamienu. Todėl rekomenduojamas storų šoninių šakų genėjimas. Genėjimą ši rūšis ištveria puikiai. Kaip ir kiti gluosniai, svyruoklinis gluosnis atželia ir nupjautas pažemiui, per kelerius metus suformuodamas naują didelę lają.
Visi svyruoklinio gluosnio individai Europoje yra moteriškos lyties, todėl daigių sėklų nesubrandina. Svyruokliniai gluosniai paprastai dauginami vegetatyviškai – į drėgną substratą įsmeigta šakelė greitai įsišaknija.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Salix Babilonica, Flora of China