Svaigulys (1958 filmas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
„Svaigulys“

Pavadinimas„Vertigo“
Kilmės šalisJAV
RežisieriusAlfredas Hičkokas
Prodiuseris (-iai)Alfredas Hičkokas
Scenaristas (-ai)Alec Coppel
Samuel A. Taylor
pagal Boileau-Narcejac romaną.
VaidinaJames Stewart
Kim Novak
Barbara Bel Geddes ir kt.
Metai1958
Žanrastrileris
Trukmė128 min.
Kalbaanglų
PlatintojasParamount Pictures
Biudžetas2 479 000 USD
IMDb įrašas

Svaigulys (orig. „Vertigo“) – JAV 1958 m. psichologinis detektyvinis trileris, režisuotas Alfredo Hičkoko. Filme pagrindinius vaidmenis sukūrė James Stewart ir Kim Novak.

„Svaigulys“ laikomas vienu geriausių Alfredo Hičkoko filmų ir vienu geriausių visų laikų filmų. 2012 m. anglų žurnalas „Sight and Sound“, prestižiškiausiame geriausių visų laikų filmų sąraše jam skyrė pirmą vietą.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Filmas sukurtas pagal Boileau-Narcejac romaną „Gyvieji ir mirusieji“ („D’entre les morts“). Dažnai filmo pavadinimas neverčiamas − Vertigo. Pagrindinės filmo scenos filmuotos 1957 m. rugsėjo − gruodžio mėn. San Franciske. Žmogžudystės scena − ispanų misijoje Kalifornijoje. Abi filmavimo vietos yra originalios filme. Norėdamas perteikti pagrindinio herojaus išgyvenamą svaigimo įspūdį žiūrint iš aukštai, Hičkokas naudojo dirbtinį nutolinimo ir perspektyvos iškraipymo efektą. Herojaus pasąmonės būsenai perteikti panaudota animacija. Pasirodymo metu filmas nebuvo komerciškai sėkmingas ir tik padengė kūrimo išlaidas, kurios siekė apie 2,5 mln. JAV dolerių.

Vėliau filmas buvo kritikų ir žiūrovų įvertintas vienu geriausių, kada nors sukurtų, filmų. Britų „Sight and Sound“ žurnalas geriausių visų laikų filmų dešimtuke 1982 m. įtraukė jį 7-oje vietoje, 1992 m. − 4-oje, 2002 m. − 2-oje, 2012 m. − 1-oje vietoje.[2] 2007 m. Amerikos filmų institutas įvertino jį 9-a[3] vieta JAV sukurtų geriausių visų laikų filmų sąraše. IMDB svetainės skaitytojai vertina jį kaip 49-ą[4] geriausią visų laikų. Filmas įtrauktas tarp geriausio šimto visų laikų svetainėse ranker.com [5], filmsite.org[6], totalfilm.com[7]. 1996 m. metais filmas buvo restauruotas ir dar kartą parodytas kino ekranuose.

Veikėjai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Džonas Fergiusonas (pravarde „Skotis“), detektyvas (akt. James Stewart)
  • Madlena Elster, Gavino Elsterio žmona, ir Džudi Barton (akt. Kim Novak)
  • Midž Vud, menininkė, Džono Fergiusono pažįstama (akt. Barbara Bel Geddes)
  • Gavinas Elsteris, turtuolis, statybų verslo magnatas (akt. Tom Helmore)

ir kt.

Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Veiksmas prasideda San Franciske. Policijos detektyvas Džonas Fergusonas kartu su kitu pareigūnu vejasi nusikaltėlį miesto namų stogais. Peršokdamas nuo vieno stogo ant kito, Džonas paslysta ir pakimba ant lietaus vamzdžių. Policininkas bando jam padėti, tačiau pats paslysta ir užsimuša nukritęs nuo stogo. Nuo to laiko Džonas suserga aukščio baime. Jis pasitraukia iš policijos veiklos, jį kankina atsakomybė už policininko žūtį. Laisvalaikiu Džonas bendrauja su savo mokslo metų pažįstama, laisva menininke Midž Vud.

Tuo metu apie Džono pasitraukimą iš policijos sužino jo buvęs mokslo metų pažįstamas, sėkmingas verslininkas ir statybų magnatas Gavinas Elsteris. Jo verslą simbolizuoja pro Gavino kabineto langą matomi kranai. Pasikvietęs Džoną jis paprašo, kad buvęs detektyvas užsiimtų privačia veikla. Jis pasiūlo Džonui sekti savo žmoną Madleną, nes įtaria, kad svetima dvasia pradeda valdyti jos veiksmus. Ji esą neprisimena, kur eina, ką daro. Džonas bando atsisakyti, laikydamas šią versiją visišku prasimanymu, tačiau, pamatęs Madleną, apsigalvoja.

Džonas Fergiusonas (James Stewart) ir Džudi Barton (Kim Novak), filmo kadras

Pasekus Madleną Elster Džonui pradeda pasitvirtinti Gavino teorija. Madlena apsilanko parduotuvėje, kur perka gėlių puokštę, nuvyksta į kapines, kuriose rymo prie seniai mirusios Karlotos Valdes kapo. Po to nuvyksta į muziejų, kuriame sėdi prie paveikslo, vaizduojančio Karlotą Valdes. Apsilanko viešbutyje, kuriame kambarys išnuomotas Karlotos Valdes vardu. Džonas pasidalija pastebėjimais su Gavinu, kuris patvirtina, kad apie tai žino, tik norėjo išgirsti „patikimo žmogaus“ nuomonę.

Kitą dieną sekant Madleną, Džonas pamato, kaip ji krenta į San Francisko įlanką, bando nusižudyti. Džonas ją išgelbsti ir parsiveža į namus. Gavinas jį perspėja, kad jis atidžiau sektų ją, nes Karlota Valdes nusižudė būdama 26-erių − tiek, kiek dabar yra Madlenai. Madlena iš tiesų yra Karlotos vaikaitė, tačiau to nežino. Nejučiomis Džonas pradeda mylėti Madleną. Jis bando išsiaiškinti, kas vyksta. Madlena papasakoja, kad ją valdo nežinia kokia asmenybė, kad ji nevaldo savo veiksmų ir papasakoja apie ją persekiojančias vizijas. Vienoje vizijoje Džonas atpažįsta senovinės ispanų misijos, kuri paversta muziejumi, atpasakojimą. Jis nuveža Madleną į vietą, norėdamas parodyti, kad viskas yra tikra ir, kad tos vizijos neturi stebuklingo pagrindo. Tačiau įvyksta tragedija − Madlena, išsprūdusi iš Džono glėbio, nubėga į bažnyčios bokštą. Džonas nebesugeba jos pavyti, kadangi nuo aukščio baimės jam apsisuka galva, jis išgirsta moters klyksmą. Džonas supranta, kad Madlena nusižudė iššokdama iš bokšto.

Teismo metu prisiekusieji nusprendžia, kad Džonas visgi yra nekaltas dėl Madlenos Elster mirties. Jis išteisinamas, tačiau psichologiškai yra visiškai palūžęs ir gydomas psichiatrinėje klinikoje. Praeina apie vienerius metus laiko. Džonas jau pasitaisęs. Jis, vaikščiodamas po miestą, pamato moterį, labai panašią į jo mylėtą ir nusižudžiusią Madleną. Džonas dar nežino, kad likimo karuselė įsisuks dar kartą…

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „BFI tinklalapis“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 17 d..
  2. „BFI tinklalapis“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 17 d..
  3. „infoplease.com“. Nuoroda tikrinta 2012 m. sausio 27 d..
  4. „imdb.com“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 17 d..
  5. „ranker.com“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 17 d..
  6. „filmsite.org“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 17 d..
  7. „totalfilm.com“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 17 d..

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]