Sulforafanas
Sulforafanas – organosulfitinis junginys, turintis priešvėžinių, antidiabetinių ir antimikrobinių savybių. Gaunamas su daržovėmis - brokoliais ir kt. Fermentas Mirozinazė transformuoja gliukorafaniną, gliukozinoltą į sulforafaną jį kramtant. Jauni brokolių ir kalafiorų ūgliai yra itn turtingi gliukorafaninu.
Atradimas ir išskyrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sulforafanas buvo išskirtas iš brokolių, kurie tarp gūžinių daržovių turi didžiausią sulforafano koncentraciją.[1] Jis taip pat randamas šiose daržovėse: Briuselio kopūstai, kopūstas, kalafiorai, Kiniški kopūstai, kale, Kiniški brokoliai, ropė, kaliaropė, garstyčia, pašarinė ropė, ridikas, sėjamoji gražgarstė ir paprastasis rėžiukas .
Medicininės savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Brokolių ūgliai turi Helicobacter pylori augimą stabdantį efektą,[2][3] kadangi jie turi sulforafano.[4][5]
Optimali dozė dar nebuvo nustatyta, bet kai kurie medikai rekomenduoja 200-400 μg sulforafano ekstrakto kasdien iš brokolių ūglių. Sulforafanas bei gūžinių daržovių naudojimas padeda vaistų apykaitai ir jų įsisavinimui.[6] Bent iki 2008 m. nors ir jokių pašalinių efektų nepastebėta, žmonėms vartojantiems vaistus patariama pasikonsultuoti su gydytoju prieš vartojant sulforafaną ar brokolių ūglių ekstraktą.
Manoma, kad priešvėžinis sulforafano veikimas sietinas su Quinono reductazės ir Glutationo S-transferazės indukcija ir auglius stabdančių baltymų sinteze, greičiausia per histonų deacetilazių slopinimą.
Sulforafanas drauge su diindolilmetanu (kitas Brassica daržovių junginys) stabdo piktybinį augimą.
Sulforanas siūlomas saugoti odai nuo ultravioletinio spinduliavimo pažeidimų, ir potencialiai, prieš odos vėžį.[7] Sulforafanas gali stabdyti histonų deacetilazės (HDAC) aktyvumą.[8] Taigi, Sulforafano turintys augalai gali būti naudojami vėžio gydymui tuo atveju, jei reikia skatinti kai kurių genų reekspresiją.
Ikiklinikiniai tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sulforafanas gali apsaugoti širdį nuo vedančio link aterosklerozės uždegimo.[9]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Zhang Y, Talalay P, Cho CG, Posner GH (1992 m. kovo mėn.). „A major inducer of anticarcinogenic protective enzymes from broccoli: isolation and elucidation of structure“. Proc. Natl. Acad. Sci. U.S.A. 89 (6): 2399–403. doi:10.1073/pnas.89.6.2399. PMC 48665. PMID 1549603.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ „Baby broccoli 'controls gut bug'“. BBC News Online. 6 April 2009. Nuoroda tikrinta 6 April 2009.
- ↑ Galan MV, Kishan AA, Silverman AL (2004 m. rugpjūčio mėn.). „Oral broccoli sprouts for the treatment of Helicobacter pylori infection: a preliminary report“. Dig Dis Sci. 49 (7–8): 1088–90. doi:10.1023/B:DDAS.0000037792.04787.8a. PMID 15387326.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ Fahey JW, Haristoy X, Dolan PM; et al. (2002 m. gegužės mėn.). „Sulforaphane inhibits extracellular, intracellular, and antibiotic-resistant strains of Helicobacter pylori and prevents benzo[a]pyrene-induced stomach tumors“. Proc. Natl. Acad. Sci. U.S.A. 99 (11): 7610–5. doi:10.1073/pnas.112203099. PMC 124299. PMID 12032331.
{{cite journal}}: Explicit use of et al. in:|author=(pagalba)CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ A. Yanaka, J. W. Fahey, A. Fukumoto, M. Nakayama, S. Inoue, S. Zhang, M. Tauchi, H. Suzuki, I. Hyodo, M. Yamamoto (2009 m. balandžio mėn.). „Dietary Sulforaphane-Rich Broccoli Sprouts Reduce Colonization and Attenuate Gastritis in Helicobacter pylori–Infected Mice and Humans“. Cancer Prev. Res. 2 (4): 353–360. doi:10.1158/1940-6207.CAPR-08-0192.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ Kall MA, Vang O, Clausen J (1997 m. kovo mėn.). „Effects of dietary broccoli on human drug metabolising activity“. Cancer Lett. 114 (1–2): 169–70. doi:10.1016/S0304-3835(97)04652-1. PMID 9103281.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ Talalay P, Fahey JW, Healy ZR; et al. (2007 m. spalio mėn.). „Sulforaphane mobilizes cellular defenses that protect skin against damage by UV radiation“. Proc. Natl. Acad. Sci. U.S.A. 104 (44): 17500–5. doi:10.1073/pnas.0708710104. PMC 2077285. PMID 17956979.
{{cite journal}}: Explicit use of et al. in:|author=(pagalba)CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ Dashwood RH, Ho E (2007 m. spalio mėn.). „Dietary histone deacetylase inhibitors: from cells to mice to man“. Semin. Cancer Biol. 17 (5): 363–9. doi:10.1016/j.semcancer.2007.04.001. PMID 17555985.
- ↑ http://www3.imperial.ac.uk/newsandeventspggrp/imperialcollege/newssummary/news_4-9-2009-15-8-42