Stepono Batoro trakto bunkeriai
Stepono Batoro trakto bunkeriai – keturi koviniai bunkeriai Vilniuje, abipus Stepono Batoro gatvės (buvusio Stepono Batoro trakto). 1923–1929 m. puolimams iš Naujosios Vilnios pusės atremti įrengti bunkeriai yra vieninteliai to meto koviniai bunkeriai Vilniuje.[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vilniaus fortifikacijos tikslais buvo numatyta įrengti dvylika kovinių bunkerių kompleksų, tačiau įrengtas tik vienas – keturių bunkerių, po du kiekvienoje Stepono Batoro trakto pusėje. Bunkerius projektavo karo inžinierius kapitonas Vladislavas Višinskis, nors manoma, kad bunkerių situacijai įtaką padarė įtvirtintos teritorijos „Vilnius“ komendantas generolas Hugonas Grybšas, turėjęs patirties įtvirtinimų statyboje kalnuotose Balkanų vietovėse. 1923 m. spalio 17 d. tuometinės lenkų valdžios pasirašyta sutartis su T. Szopos ir K. Zimmermano statybos įmone dėl požeminių amunicijos sandėlių ir dviejų slėptuvių prie Stepono Batoro trakto. Dėl hiperinfliacijos tuomet sąmata siekė virš 21 mlrd. Lenkijos markių.
Nutiesus Stepono Batoro gatvę, trys bunkeriai atsidūrė šiaurinėje jos pusėje, vienas liko pietinėje, prie pat Pūčkorių atodangos.[1]
Kompleksas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dvejetas arčiausiai dabartinės Stepono Batoro gatvės esančių bunkerių yra vienodi. Keliolika kareivių skirta talpinti slėptuvė 30 m ilgio požeminiu koridoriumi sujungta su atviromis sunkiųjų kulkosvaidžių šaudymo pozicijomis. Trečiasis bunkeris statytas kiek vėliau, jame įrengti platesni suolai, stalai, lentynos, vidinės šaudymo angos. Įėjimas apsaugotas labirintu. Ketvirtasis bunkeris, įrengtas po kalva, statytas paskutinis. Jame prie įėjimo įrengta slėptuvė įgulai, iš jos vedantis požeminis koridorius išsišakoja į dvi atšakas, kurių viena veda į stebėjimo bokštelį, kita – į šaudymo pozicijas.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Darius Pocevičius (2016). 100 istorinių Vilniaus reliktų. pp. 594–599.