Stefan Ramułt
| Stefan Ramułt | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Gimė | 1859 m. gruodžio 22 d. Liškai, .svg){kind=small} Austrija-Vengrija
|
| Mirė | 1913 m. gruodžio 24 d. (54 metai) Krokuva, Austrija-Vengrija
|
| Veikla | kalbininkas |
| Alma mater | Lvovo universitetas |
Stefanas Ramultas (lenk. Stefan Ramułt, 1859 m. gruodžio 22 d. Liškų kaimas, Austrija-Vengrija – 1913 m. gruodžio 24 d. Krokuva, Austrija-Vengrija) – lenkų kalbininkas, žinomas kaip pirmojo didesnio kašubų kalbos žodyno sudarytojas, kašubų populiacijos XIX–XX a. sandūroje tyrėjas, vienas iš etnografinės draugijos (Towarzystwo Ludoznawcze) Lvove įkūrėjų, Lenkijos mokslų akademijos kalbos komisijos narys.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1873–1874 metų žiemą S. Ramultas įkrito į tvenkinį, kas sukėlė ilgalaikę ligą ir negalavimus, trukusius iki jo gyvenimo pabaigos. Sveikdamas jis skaitė F. Cenovos darbą apie kašubų kalbą ir kultūrą. Tai S. Ramultą paskatino savarankiškai tirti šias temas. Nuo 1871 iki 1879 m. mokėsi Vadovicų gimnazijoje; nuo 1879 iki 1883 m. Lvovo universiteto filosofijos fakultete studijavo kalbotyrą.
Kašubas iš pasirinkimo, jei ne iš gimimo, S. Ramultas sudarė „Pamarėnų, arba kašubų, kalbos žodyną“ („Słownik języka pomorskiego, czyli kaszubskiego“, Krokuva, 1893). Jis dokumentavo kašubų kalbą ne kaip paprastą lenkų kalbos tarmę, kaip tai darė A. Briukneris ir H. Derdovskis, o kaip atskirą slavų kalbą, kašubus vertindamas kaip vienintelę pamarėnų tautų palikuonę, apsigyvenusią pietinėje Baltijos jūros pakrantėje atskirai nuo kitų slavų tautų.[2] Kitame dideliame savo darbe „Kašubų populiacijos statistika“ („Statystyka ludności kaszubskiej“, Krokuva, 1899) jis tyrė kašubų bendruomenes ir gyvenseną visame pasaulyje, taip pat ir Vinonoje (Minesotoje, JAV), kurią jis pavadino „Amerikos kašubų sostine“.[3] S. Ramulto skaičiavimais, Europoje gyveno 200 217 kašubų, 130 700 – abiejose Amerikose, o iš viso pasaulyje jų buvo 330 917.[4]
S. Ramultas taip pat buvo vienas iš etnografinės draugijos Lvove įkūrėjų ir Lenkijos mokslų akademijos kalbos komisijos narys. Jis svajojo apsigyventi Kašubijoje, tačiau dėl ligos gydytojai patarė to nedaryti. Savo gyvenimo pabaigoje jis persikėlė iš Lvovo į Krokuvą, kur jo sūnus Miroslavas buvo Jogailos universiteto profesorius ir kur S. Ramultas dirbo kambaryje, pavadintame „Kašubija“. Jis ten mirė 1913 m. Ant jo antkapio Rakovicų kapinėse parašyta: „Stefanas Ramultas, kašubų-pamarėnų tyrėjas“.[5]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Geppert S. (2004-02-24). „Kaszëbskô Jednota. Ramułt Stefan 1859-1913“ (lenkų). Nasze Kaszuby.Tikrinti 2020-08-27
- ↑ Gogolewski, Stanisław (2001). Koerner, E.F.K; Szwedek, Aleksander (eds.). Dialectology in Poland, 1873-1997. Philadelphia: John Benjamins. p. 129. ISBN 9789027245915.
- ↑ „Kashubian Capital of America – Bambenek.org“. bambenek.org (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2017-07-24.
- ↑ Ramułt, Stefan (1899). Statystyka ludności kaszubskiej. Krakow. p. 243.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) - ↑ info@kaszebsko.com. „artykuly-Ramułt Stefan 1859-1913 : Nasze Kaszuby“. naszekaszuby.pl (lenkų). Nuoroda tikrinta 2017-07-24.