Stasys Sližys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Stasys Sližys (1918 m. lapkričio 20 d. Traupio miestelyje, Anykščių r. - 2013 m. spalio 10 d. Detroite, JAV), choro dirigentas, vargonininkas, pedagogas, kompozitorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmąsias muzikos žinias gavo iš tėvo Petro Sližio, kuris vargonininkavo Taujėnų, Traupio ir Viešintų parapijose. Stasys muzikos žinias dar gilino Panevėžyje pas A. Piešiną, M. Karką ir J. Motiekaitį. 1938 baigė Panevėžio valstybinę gimnaziją, o 1939 baigęs Švietimo ministerijos pedagoginius kursus, įgijo mokytojo cenzą ir iki 1944 dirbo vedėju Ukmergės ir Panevėžio apskričių pradžios mokyklose, vadovavo vaikų ir jaunimo chorams. 1944 pasitraukęs į Vokietiją, buvo mokytojas ir inspektorius Weideno (Bavarija) lietuvių progimnazijoje, akompanavo moksleivių chorams, vargonininkavo stovykloje.

1950 S. Sližys atvyko į JAV, pradėjo mokytojauti lietuvių šeštadieninėje mokykloje (keletą metų buvo jos vedėjas) Detroite, MI. Nenorėdamas likti juodadarbiu, įtemptai mokėsi. 1956 Detroito Prekybos universitete baigė aukštąją sąskaitybą ir iki 1981 dirbo Fordo Divizijos įstaigoje kontrolės analitiku. Lankė Wurlitzerio vargonų kursus, o 1958 įstojo į Detroito konservatoriją, kurioje 1964 įgijo muzikologo diplomą, o 1967 ją baigęs, gavo ir vokalinės muzikos pedagogo diplomą. 19671974 Michigano universitete tobulinosi chorvedybos srityje, apie septynerius metus giedojo ir dainavo Detroito simfonininio orkestro chore. 1974 priimtas į Michigano Operos chorą profesionaliu artistu dalyvavo daugelyje operų spektaklų Detroite, gastroliavo kituose miestuose.

S. Sližys aktyviai įsijungė į Detroito lietuvių kolonijos kultūrinį ir muzikinį gyvenimą.

Nuo 1950 vadovavo „Aušros“ lituanistinės šeštadieninės mokyklos vaikų chorui, kurį parengė 1966 3-ajai JAV ir Kanados lietuvių dainų šventei Čikagoje. 1957 Amerikos lietuvių „Balso" klube subūrė moterų vokalinį sekstetą, o 1948 vyrų oktetą. Su šiais ansambliais surengė koncertų, dalyvavo radijo programose.

Nuo 1958 trejetą metų vadovavo „Birutės“ draugijos Detroito skyriaus mergaičių chorui, o nuo 1961 mišriajam 50 dalyvių jaunimo chorui. Su šiais kolektyvais nemažai koncertavo ir propagavo lietuviškas dainas. 1967 įkūrė savo vardo Jaunimo chorą (iš pradžių mergaičių, nuo 1969 mišrusis apie 60 dalyvių) ir iki 1975 jam kūrybingai vadovavo. Kolektyvas kasmet dainuodavo Vasario 16-osios minėjimų koncertuose, per šv. Kalėdas ir šv. Velykas giedodavo bažnyčiose, rengdavo ataskaitinius koncertus, dainavo Čikagoje ir Klyvlende. 1970 pastatė V. Kaleckio komišką operetę „Piršlybos Šapnagiuose“ (dalyvavo apie 100 atlikėjų – choristų, solistų, muzikantų, šokėjų). Jaunimo chorą parengė 1971 4-ajai JAV ir Kanados lietuvių dainų šventei Čikagoje. 1977 suorganizavo naują mergaičių chorą (apie 30 dalyvių), su kuriuo dalyvavo daugelyje kultūrinių renginių ir 1978 5-oje JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėje Toronte, 1979 pastatė A. Gustaičio muzikinę pjesę „Sekminių vainikas". Iš vyresniųjų chorisčių buvo sudaręs vokalinį ansamblį.

S. Sližys daug metų reiškėsi ir kaip vargonininkas. 1970 pradėjo vargonininkauti Šv. Petro lietuvių parapijoje Detroite. Atgaivino ir jaunais balsais papildė bažnyčios mišrųjį chorą, subūrė moterų vokalinį ansamblį, kuris dalyvaudavo koncertų programose.

Nuo 1980 ėmė vargonininkauti Šv. Antano lietuvių parapijoje Detroite. Čia suorganizavo mišrųjį chorą, kurio svarbiausia pareiga buvo giedoti kas sekmadienį lietuviškose pamaldose. Be choro, daug metų vadovavo moterų vokaliniam kvartetui, o vėliau vokaliniam ansambliui. Su chorais ir vokaliniais ansambliais koncertavo daugelyje JAV miestų ir miestelių. Šv. Antano lietuvių parapijos 75-mečio proga 1995 m. rugpjūčio 13 d. choras atliko S. Sližio „Lietuviškas mišias".

S. Sližys nuveikė didelį kultūrinį visuomeninį darbą. Buvo 1971 4-osios JAV ir Kanados lietuvių dainų šventės Čikagoje vaikų jungtinio choro dirigentas, 1978 5-osios analogiškos dainų šventės Toronte repertuaro komisijos narys, Detroito Lietuvių mokytojų draugijos sekretorius, parapijos komiteto narys ir liturginės muzikos komisijos pirmininkas, Lietuvių žurnalistų sąjungos Detroito skyriaus sekretorius, Amerikos Lietuvių muzikų sąjungos vicepirmininkas, Vargonininkų sąjungos narys, nuo 1987 žurnalo „Muzikos žinios“ redaktorius. Paskelbė straipsnių įvairiais muzikos klausimais „Muzikos žiniose“, „Drauge“ ir „Žurnaliste“. Parengė lituanistinių mokyklų aštuntam skyriui Lietuvių kalbos pratimus (1966) ir giesmyną „Viešpatie, išklausyk“ (1985). Buvo „Dainavos" Jaunimo stovyklos Manchesteryje, MI, vasaros kursų dainavimo instruktorius, dėstytojas ir programų su studentų choru atlikėjas.

S. Sližys žinomas ir kaip produktyvus kompozitorius. Harmonizavo daug lietuvių liaudies dainų, aranžavo klasikinių kūrinių savo vadovaujamiems kolektyvams, sukūrė dainų, giesmių ir mišių chorams, kūrinių vargonams. Tai „Lietuviškos šv. Mišios“, giesmės ir dainos: „Išklausyki Lietuvos“, „Senolio kryžius“, „Motinos ženklai“, „Lietuvaitės baladė“, „Kryžių kalnas“, „Tau dėkinga Lietuva“, „Tyli, šventa naktis“, „Kristus prisikėlė“, „Skiemonių Marijai“, „Giesmė Imbrado Marijai“, „Šv. Šiluvos Mergelei Marijai“, „O Angele, man skirtas“, „Štai ateinam prie altoriaus“, „Traupio himnas“, „Skrenda mintys į Tėvynę“, „Menu gegužį“, „Sugrįžt negaliu“, „Vasaros romantika“ ir kt. Dainos „Tėvynės varpai“ ir „Tėvelių kraštas" skambėjo 1966 ir 1971 JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse Čikagoje. Su Šv. Antano lietuvių parapijos mišriuoju ir moterų chorais S. Sližys išleido audiokasetę. Joje įrašytos S. Sližio ir kitų kompozitorių giesmės ir vargonų muzika.

1994 vasarą Maestro lankėsi Lietuvoje -Vilniuje stebėjo I Pasaulio lietuvių dainų šventę ir gražiai apie ją atsiliepė išeivijos spaudoje.

Šaltinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.