Stasys Samalavičius
| Stasys Samalavičius | |
|---|---|
| Gimė | 1930 m. sausio 1 d. Seirijai |
| Mirė | 1992 m. gruodžio 12 d. (62 metai) Vilnius |
| Tautybė | lietuvis |
| Vaikai | Almantas Liudas Samalavičius |
| Veikla | kultūros ir architektūros istorikas |
| Sritis | Vilniaus miesto architektūra, XVI–XVIII a. kultūra |
| Organizacijos | Vilniaus universitetas, Paminklų restauravimo projektavimo institutas |
| Išsilavinimas | hum. mokslų kandidatas |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
Stasys Samalavičius (1930 m. sausio 1 d. – 1992 m. gruodžio 12 d.) – Lietuvos kultūros, miestų ir architektūros istorikas. Vienas iš miesto kasdienybės istorijos (Alltagsgeschichte) pradininkų Lietuvoje.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1954 m. Vilniaus universitete studijavo anglų kalbą ir literatūrą, vėliau baigė Lietuvos istorijos aspirantūrą Vilniaus universitete. 1960–1989 m. dirbo Mokslinėje-metodinėje kultūros paminklų apsaugos taryboje, Heraldikos komisijoje, Paminklų restauravimo projektavimo institute Vilniuje (veikusiame įvairiais pavadinimais), vėliau mokslinį darbą tęsė Lietuvos istorijos institute. 1973 m. – apgynė istorijos mokslų kandidato (daktaro) disertaciją (vadovas prof. J. Jurginis. 1981–1992 m. dėstė Anglijos istoriją Vilniaus universitete, nuo 1991 m. – skaitė paskaitas Danijos aukštosiose mokyklose (Lietuvos istoriją). 1989–1992 m. vadovavo Vilniaus Žemutinės pilies rūmų istoriniams tyrimams.[1] Atkūrus nepriklausomybę ėjo Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto generalinio sekretoriaus pareigas.
Skelbė straipsnius ir studijas apie XVI–XVIII a. Vilniaus miestiečių materialinę kultūrą, architektūros paminklus, pastatų interjerus ir jų atributiką, prekybą ir prekybinį laivyną, amatus ir amatininkų veiklą, statybininkų cechus, kita. Buvo vienas pirmųjų istorikų lietuviškame kontekste pradėjęs tyrinėti įvairius miestiečių kasdienybės aspektus. Rengė straipsnius Lietuvos kultūros paminklų sąvadui, enciklopedijoms, dirbo tęstinio mokslinio leidinio „Architektūros paminklai“ redkolegijoje. Daug dėmesio skyrė Vilniaus miesto architektūrinio ir kultūrinio paveldo tyrinėjimui.[2]
Vilniuje (Naujininkų seniūnijoje) Stasio Samalavičiaus vardu pavadinta gatvė. 2005 m. Lietuvos edukologijos universitetas ir Lietuvos istorijos institutas surengė nacionalinę mokslo konferenciją S. Samalavičiui atminti, 2020 m. VU bibliotekoje surengta paroda, skirta istoriko darbams ir gyvenimui.[3]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Baroko šedevras (1976 m., (taip pat anglų, rusų, vokiečių k.) 2-as leidimas anglų k. 2004 m.),
- Vilniaus rotušė (1981 m.), (2-as leidimas 2010 m.)
- Lietuvos istorijos apybraiža (An Outline of Lithuanian History, 1995 m.),
- Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia (su A. L. Samalavičiumi, 1998 m.).
- Vilniaus miestiečiai ir miestų kultūra XVII–XVIII amžiuose (2013).
- Vilniaus miesto kultūra ir kasdienybė XVII–XVIII amžiuose (2011).
- Urban Culture and Everyday Life in Lithuania in the 17th and 18th Centuries (2023).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Rimantas Buivydas. Stasys Samalavičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- ↑ Krescencijus Stoškus. „In memoriam: Žmogus iš elito“, Liaudies kultūra, 1993 m., nr. 2 (29), p. 24–25.
- ↑ Paroda „Miesto kasdienybės istorikas dr. Stasys Samalavičius (1930–1992)“, biblioteka.vu.lt. Nuoroda tikrinta 2021-04-18.