Stasys Povilaitis (1947)
| Stasys Povilaitis | |
|---|---|
| Gimė | 1947 m. sausio 15 d. Kaunas |
| Mirė | 2015 m. spalio 6 d. (68 metai) Palanga |
| Palaidotas (-a) | Palangos kapinėse |
| Tėvas | Artūras Medickis (patėvis) |
| Motina | Marija Povilaitytė–Medickienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Birutė |
| Vaikai | Agnė |
| Veikla | estrados solistas |
| Alma mater | 1976 m. Vilniaus universitetas |
 Vikiteka |
Stasys Povilaitis (1947) |
Stasys Povilaitis (1947 m. sausio 15 d. Kaune – 2015 m. spalio 6 d. Palangoje) – Lietuvos estradinių dainų atlikėjas ir dainų tekstų autorius.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1954–1961 m. mokėsi Kauno 4-ojoje vidurinėje mokykloje bei specialiojoje muzikos mokykloje, kurioje lankė smuiko ir obojaus pamokas, dainavo Kauno radiofono berniukų chore. 1961 m. išvyko į Palangą, baigė aštuonmetę mokyklą. Mokslus tęsė vakarinėje mokykloje. Su bendraminčiais buvo subūręs jaunimo estrados ansamblį. 1962–1965 m. Palangos statybos valdybos darbininkas. 1965–1976 m. Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką. Prieš pat studijas jį pastebėjo kompozitorius Mikas Vaitkevičius ir pakvietė dainuoti ansamblyje „Ritmas“, kuris koncertavo naktiniame bare „Dainava“.[1]
1970 m. tapo LTSR filharmonijos ansamblio „Nemuno žiburiai“ solistu. Su šiuo ansambliu dainininkas apkeliavo visą Tarybų Sąjungą. 1973 m. iširus „Nemuno žiburiams“ prisijungė prie ansamblio „Nerija“ ir netrukus sulaukė milžiniško populiarumo. 1976 m. vienerius metus koncertavo su Miko Suraučiaus ansambliu. 1984–1987 m. Vilniaus estradinių ansamblių ir orkestrų susivienijimo artistas, dalyvavo viešbučio „Lietuva“ varjetė programose. Nuo 1987 m. koncertinės organizacijos „Tonas“ estrados artistas, rengė autorines programas, koncertavo Lietuvoje bei užsienyje.[2][3][1]
2012 m. patyrė pirmąsias rimtesnes sveikatos problemas. Paskutinius trejus metus praleido daugiausia atsiribojęs nuo scenos. Paskutinis S. Povilaičio viešas pasirodymas – 2015 m. liepos 6 d., kai jis drauge su Algirdu Kaušpėdu bei kitais atliko tautišką giesmę ant Palangos tilto akcijoje „Tautiška giesmė aplink pasaulį“.[4]
Mirė 2015 m. spalio 6-osios ryte, vėliau buvo patvirtinta, kad mirties priežastis – plaučių vėžys, kuriuo dainininkas, įtariama, sirgo trejus metus. S. Povilaičio valia, urna su kremuotais palaikais palaidota Palangos miesto kapinėse.[4]
Kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]S. Povilaitis augo be tėvo, su vieniša mama Marija Povilaityte, kuri jam per gyvenimą taip ir neatskleidė tikrojo tėvo vardo.[5] Jai su sūnumi iš Kauno persikėlus gyventi į Palangą, susipažino su palangiškiu Artūru Medickiu, neturėjusiu šeimos, ir už jo ištekėjo. Kartu su paaugliu sūnumi ji apsigyveno nedideliame vyro namelyje, šalia kurio vėliau Stasys pasistatė gyvenamąjį namą. Patėvis mylėjo žmonos sūnų, palaikė gerus santykius, norėjo suteikti jam savo pavardę.[5]
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Soliniai albumai: [6]
- 1974 m. „Dainuoja Stasys Povilaitis“ (LP)
- 1991 m. „Po dvidešimties metų“ (LP)
- 1993 m. „Sudeginti tiltai“ (MC)
- 1995 m. „Švieski man vėl“ (MC)
- 1995 m. „Pabūkim laimingi“ (MC)
- 1995 m. „Sveikas, dainininke“ (CD)
- 1996 m. „Aidi, aidi“ (MC)
- 1996 m. „Sugrįžimas“ (MC)
- 1997 m. „Laimės vainikas“ (MC, CD)
- 1997 m. „Sena plokštelė“ (CD)
- 1998 m. „Nesakau“ (CD)
- 1999 m. „Sapnų šaly“ (CD)
- 2001 m. „Auksiniai praėjusio šimtmečio šlageriai“ (CD)
- 2002 m. „Kai uždainuoja“ (CD)
- 2002 m. „Prie mažo namelio“ (CD, „Rebelheart“ kartu su Stasiu Povilaičiu)
- 2003 m. „Be problemų“ (MC, CD)
- 2004 m. „Dar po vieną…“ (CD, kartu su grupe „Rebelheart“)
- 2006 m. „Geriau mylėt…“ (CD)
- 2012 m. „Nesukim sau galvos“ (CD)
- 2013 m. „Auksiniai praėjusio šimtmečio šlageriai“ (2×CD)
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1967 m. Baltijos šalių konkurso „Liepojos gintaras“ laureatas
- 1968 m. konkurso „Vilniaus bokštai“ diplomas
- 1970 m. konkurso „Lenkų daina“ laureatas
- 1991 m. Antano Šabaniausko premija
- 1993 m. Naujosios komunikacijos mokyklos „Gintarinės palmės“ premija, už nacijos formavimą
- 1997 m. „Bravo“ premija, už nuopelnus muzikai
- 1997 m. DLK Gedimino 5 laipsnio ordinas [7]
- 2007 m. Vyriausybės kultūros ir meno premija [8]
- 2013 m. medalis „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ [9]
- 2013 m. M.A.M.A. apdovanojimai, už nuopelnus Lietuvos muzikai
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 „In memoriam 10 06. Mirė Maestro Stasys Povilaitis“. Aidas. Nuoroda tikrinta 2022-06-07.
- ↑ Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. – Kaunas: Neolitas, 2008. – 691 psl.
- ↑ Stasys Povilaitis: „Norėčiau būti jaunesnis“, 2008-08-03
- ↑ 4,0 4,1 „Metai be S. Povilaičio: išlydėjome tik pelenus, prisiminimų iš gerbėjų širdžių laikas neišplėš“. Delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2022-06-07.
- ↑ 5,0 5,1 Vieną paskutinių interviu B. Povilaitienė davė prie vyro kapo: jautriais atsiminimais pasidalijo ypatingą dieną lrytas.lt 2024-09-07
- ↑ http://www.discogs.com/artist/983290-Stasys-Povilaitis
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=35625
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=292093
- ↑ Atlikėjui Stasiui Povilaičiui įteiktas medalis „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“, 2013-09-23
