Palangos miesto civilinės kapinės

Palangos miesto civilinės kapinės
Senosios kapinės ties koplyčia
Palangos miesto civilinės kapinės
Koordinatės	55°56′01″š. pl. 21°04′45″r. ilg.
Vieta	Palangos miesto savivaldybė
Seniūnija	Palanga
Plotas	1,20 / 5,35 ha
Naudotas	nuo 1824 m.

Palangos miesto civilinės kapinės – veikiančios kapinės Palangoje, vienos iš trejų Palangos miesto savivaldybėje (kitos – Anaičiuose ir Šventojoje). Įsikūrusios miesto šiaurrytinėje dalyje, tarp Vytauto gatvės ir Klaipėdos plento. Jas sudaro senųjų ir naujųjų kapinių kvartalai. Senosios kapinės įsikūrusios pietinėje dalyje, aplink kapinių koplyčią. Naujosios driekiasi į šiaurę, ties Laidojimo namais ir toliau link Vanagupės gatvės. Kapinėmis rūpinasi bendrovė „Palangos komunalinis ūkis“.

Kultūros paveldo objektai

Kapinių teritorijoje esantys kultūros paveldo objektai:

• kapinių koplyčia
• aviakonstruktoriaus Broniaus Oškinio kapas
• kalbininko Antano Vireliūno kapas
• signataro Algimanto Vinco Ulbos kapas
• muziko Balio Dvariono kapas
• Paulauskų kapo antkapinė koplytėlė
• holokausto aukų kapas

Istorija

Pagal seną krikščionybės tradiciją, mirusieji katalikai Palangoje ilgą laiką buvo laidojami arti bažnyčios – šventoriuje arba šalia jo. Centre pritrūkus vietos toliau kapinėms plėstis, 1824 m. jos buvo iškeltos į neapstatytą plotą į šiaurės rytus nuo miestelio. Kapinėse paskirta teritorija laidoti kitatikiams – evangelikams-liuteronams ir stačiatikiams. Būsimųjų kapinių teritorijoje jau stovėjo medinė aštuoniakampė koplyčia. Ji iškilo 1815 m. už parapijiečių ir aukotojų pinigus. Kapinių koplyčioje, skirtoje šv. Marijos Magdalenos garbei, tam tikromis progomis buvo laikomos šv. mišios. Koplyčios rūsyje, tikėtina, buvo laidojama.

Apie 1931 m. kapinės praplėstos, senosios ir naujosios kapinės aptvertos tvora. 1942 m. kapinės aptvertos gelžbetonine tvora. Karo metu koplyčia apiplėšta, sunaikintas bažnytinis inventorius, puošyba. Sovietmečiu kapinių koplyčios interjeras liko neatstatytas, apleistas. Karo metu nukentėjo ir pačios kapinės – apgadinta didesnė dalis paminklų, nuo kai kurių kapų pavogtos metalinės tvorelės, sulaužyti vartai.

Po karo kapinės buvo apleistos, neprižiūrimos, prižėlusios krūmų, tevedė vienas takas nuo vartų iki koplyčios. 1941-1948 m. Palangoje klebonavusio Jono Ilskio pastangomis kapines pradėta tvarkyti: išpjauti krūmokšniai, nutiesti ir išžvyruoti takai, imta prižiūrėti, puošti kapus, ypač Motinos dienos ir Vėlinių progomis, statyti antkapinius paminklus.

1958 m. Palangos miesto valdžia pavedė Vietinio ūkio valdybai priimti savo žinion visas Palangoje esančias kapines, užtikrinti jų priežiūrą, o neveikiančias – uždaryti.

1959 m. Palangos miesto civilinėse kapinėse perlaidoti 1941 m. birželio 27 d. (ties dabartine „Auska“) nužudytų žmonių (106 žydų ir 5 lietuvių) palaikai.

Trūkstant laisvų laidojimo vietų, 1983 m. Palangos kapinės buvo uždarytos. Miestiečiai, neturėję šeimos kapaviečių senosiose kapinėse, savo artimuosius turėjo laidoti už keliolikos kilometrų nuo Palangos esančiose Šventosios kapinėse. 2009 m. Palangos kapinės praplėstos į šiaurės pusę, todėl čia palangiškiai vėl gali laidoti savo artimuosius naujame beveik 120 arų plote.

2021 m. pradėta Palangos kapinių plėtra, siekiant padidinti laidojimo vietų skaičių. Buvo tvarkoma ir laidojimui pritaikoma teritoriją kapinių šiaurinėje pusėje. Tai daugiau kaip 4 tūkst. kv. m plotas tarp Laidojimo namų, senųjų kapinių ir dabar veikiančių kapinių šiaurinėje pusėje. Išplėsti numatyta ir naujosiose kapinėse nuo 2014 m. esantį kolumbariumą. Nutiesti jungiamieji šaligatviai tarp senųjų ir naujųjų kapinių, teritorijoje įrengtas apšvietimas, vandentiekis, atnaujintos automobilių stovėjimo, atliekų konteinerių aikštelės. Ilgainiui Palangos civilines kapines bus galima plėsti tik į šiaurinę pusę iki Vanagupės gatvės, kur tektų panaikinti miškų teritoriją.

Virtualus gidas

Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka parengė virtualų kapinių vadovą, įamžinantį žymių palangiškių amžinojo poilsio vietas. Jame pateikiama informacija apie dešimtis kapaviečių ir jose palaidotus asmenis. Prie kiekvieno įėjimo į kapines yra pateikti QR kodai, kurių pagalba surandamos žymių žmonių palaidojimo vietos.

Žymūs žmonės

• Antanas Vireliūnas (1887–1925) – kalbininkas
• Jonas Pranas Aleksa (1879–1955) – valstybės ir visuomenės veikėjas, agronomas
• Napoleonas Bernotas (1914–1959) – aktorius, teatro režisierius
• Vladas Jurgutis (1885–1966) – profesorius, bankininkas
• Balys Dvarionas (1904–1972) – kompozitorius, dirigentas
• Aldona Dvarionienė (1907–1982) – pianistė
• Bronius Oškinis (1913–1985) – sklandytuvų konstruktorius
• Aldona Dvarionaitė (1939–2000) – pianistė, pedagogė
• Žymantė Jonuškaitė (1936–2001) – skulptorė
• Salvijus Jodka (1956–2008) – verslininkas, gydytojas, politikas
• Alfredas Marija Tiškevičius (1913–2008) – grafas, Lietuvos valstybės veikėjas
• Gintautas Likša (1943–2009) – architektas
• Leonas Kiauleikis (1927–2009) – žurnalistas, redaktorius, kolekcininkas
• Kęstutis Čilinskas (1946–2011) – advokatas, politinis ir visuomenės veikėjas
• Algimantas Vincas Ulba (1939–2012) – signataras, buvęs Palangos miesto meras
• Pranciškus Juozauskas (1938–2013) – inžinierius architektas
• Egidijus Rimkus (1958–2014) – gydytojas, verslininkas, politikas
• Stasys Povilaitis (1947–2015) – estrados dainininkas
• Justinas Šatkauskas (1925–2019) – buvęs Palangos meras
• Jonas Domarkas (1934–2020) – kompozitorius, pedagogas
• Vytautas Zigmas Vaitonis (1942–2020) – šachmatininkas
• Vladas Kensgaila (1933–2024) – aviacijos sportininkas, aviakonstruktorius

Galerija

• 
  Naujųjų kapinių dalis
• 
  Paulauskų koplytėlė
• 
  Balio Dvariono kapas
• 
  Broniaus Oškinio kapas
• 
  Antkapis (skulp. Vytautas Mačiuika)

Nuorodos

• Oficiali svetainė
• Palangos miesto civilinės kapinės visit-palanga.lt