Stasys Dabušis
| Stasys Dabušis | |
|---|---|
| Gimė | 1898 m. birželio 5 d. Vilkanastrai, Leipalingio valsčius |
| Mirė | 1974 m. lapkričio 2 d. (76 metai) Vilnius, palaidotas Leipalingyje |
| Veikla | Lietuvos kalbininkas, vertėjas, kultūros veikėjas. |
Stasys Dabušis (1898 m. birželio 5 d. Vilkanastrai, Leipalingio valsčius – 1974 m. lapkričio 2 d. Vilnius, palaidotas Leipalingyje) – Lietuvos kalbininkas, vertėjas, kultūros veikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1915–1920 m. J. Jablonskio sekretorius, vienas pirmųjų J. Jablonskio biografijos ir darbų bibliografijos autorių. 1920–1921 m. studijavo Aukštuosiuose kursuose, nuo 1922 m. – Lietuvos universitete. Studijuodamas ir 1927–1938 m. dirbo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijoje, vėliau Kriūkų mokykloje. 1941 m. sovietų valdžios suimtas, kalintas Komijos lageriuose. Apie 1950 m. grįžo į Lietuvą.
Mokslinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1923–1924 m. parengė rusų – lietuvių kalbų žodyną (neišleistas). Užrašė daugiau, kaip 1000 dzūkų dainų, žodžių lietuvių kalbos žodynui, apie 60 000 kortelių kartoteką įsigijo Kazys Būga. Buvo puristinių nuostatų terminologijos komisijos narys. Parašė mokslo populiarinimo knygų. Paskelbė daugiau, kaip 200 kalbos, rašybos straipsnių.[1]
Sukūrė daug naujadarų, iš kurių prigijo aklavietė, darbuotojas, indauja, santuoka, sąveika, viryklė ir kiti.
Išvertė E. Ožeškovos, A. Čechovo, M. Saltykovo-Ščedrino ir kt. autorių kūrinių.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algirdas Sabaliauskas. Stasys Dabušis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 383 psl.