Starbako sala
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
5°38′ p. pl. 155°52′ v. ilg. / 5.633°š. pl. 155.867°r. ilg.
Starbako sala (angl. Starbuck Island) – negyvenama koralinė sala Ramiajame vandenyne, Polinezijoje, Linijinių salų spiečiuje, priklauso Kiribačio valstybei. Plotas – 16,2 km².
Sala pailga, 8,9 km ilgio (iš rytų į vakarus) ir iki 3,5 km pločio. Sala žema, sausa, apjuosta rifo. Rytinėje pusėje yra druskingų, uždumblėjusių ežerėlių. Gėlo vandens telkinių nėra. Auga daugiausia krūmokšniai ir žolės. Starbako saloje veisiasi daug žuvėdrų ir kitų jūrinių paukščių, yra žiurkių, jūrinių vėžlių, laukinių kačių.
Negyvenamą salą 1823 m. atrado amerikietis jūrininkas Valentinas Starbakas (pagal jį sala ir vadinama). 1870–1879 m. britai Starbako saloje kasė guaną. XIX a. pab. prie šios salos sudužo keletas laivų. Nuo 1979 m. sala priklauso Kiribačiui.
Salos krantas ir guano kasėjų gyvenvietės liekanos
Gyvenvietės liekanos
Žuvėdrų būrys
Saloje augantys menki krūmokšniai
