Stakliškių herbas
| Stakliškių herbas |
|---|
 |
 |
 |
 |
 |
Stakliškių herbas – pagrindinis Stakliškių kaimo ir Stakliškių seniūnijos (Prienų rajono savivaldybė) heraldinis atributas.
Aprašas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mėlyname lauke ant žalios papėdės stovi auksinė siena su auksiniu bokštu centre, abipus bokšto auga po žalią medį, o virš bokšto auksinė Apvaizdos akis.[1]
Simbolika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gali būti, kad kad griūvančio miesto siluetas nusižiūrėtas iš Stakliškių bažnyčios dailės, ypač jos rytietiškų motyvų. Simbolinė prasmė neaiški. Turbūt griūvantis miestas reiškė yrančią valstybę, kurią turi išgelbėti reformos, miestams suteikiamos teisės. Tuo tarpu Dievo Apvaizdos akis buvo Ketverių metų seimo idėjinis simbolis, kuris rodė, kad valstybės reformos vyksta su Dievo valia, jo pritarimu.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1792 m. sausio 16 d. Stakliškių herbą patvirtino ATR valdovas Stanislovas Poniatovskis privilegija Nr. 17.[3][4] Valdovo pasirašytas sunykęs pergamentinis privilegijos originalas saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Privilegijoje rašoma, kad Stakliškėms suteikiamas herbas: „Dievo Apvaizda virš griūvančio miesto“. Herbo spalvos aiškėja iš privilegijos piešinio, kuriame vaizduojami gelsvi pastatai, mėlyno dangaus su debesėliais fone geltona Dievo Apvaizdos akis, medeliai žalsvi.[5]
1792 m. viduryje, krašte nugalėjus reformų priešininkams Targovicos konfederatams, Stakliškių savivalda buvo panaikinta, herbas užmirštas. Jis pirmą kartą atkuriamas po 200 metų. Norint, kad herbas būtų šiek tiek heraldiškesnis ir realesnis, atsisakyta smulkių elementų, romantizmo (pastatai apkerpėję), šiek tiek pakeista architektūros statinių kompozicija. Naująjį Stakliškių herbo etaloną padarė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Jį Heraldikos komisija aprobavo 1997 m. lapkričio 13 d. (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 180). Naująjį herbą 1997 m. gruodžio 18 d. dekretu Nr. 1479 patvirtino prezidentas Algirdas Brazauskas.[6]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos heraldika (parengė Edmundas Rimša). – Vilnius, Baltos lankos, 2008. ISBN 978-9955-23-202-5 // psl. 389–391
- ↑ Stakliškių seniūnija. Prienai.lt (tikrinta 2025-08-27).
- ↑ Edmundas Rimša. 1791–1792 m. Lietuvos miestų savivaldos privilegijos kaip heraldikos šaltinis. „Lietuvos miestų istorijos šaltiniai“. – Vilnius, 1988. // psl. 105–139.
- ↑ Stakliškių herbas privilegijoje. Archyvai.lt (tikrinta 2011-01-27).
- ↑ RVSAA. F. 389-Lietuvos Metrika. Kn. 556. L. 37v.
- ↑ https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.47879