Sprogstamosios medžiagos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ruošiamasi sprogdinti C-4.
Įspėjamasis ženklas klijuojamas ant sprogstamųjų medžiagų pakuočių, sandėlių durų ir pan.

Sprogstamosios medžiagos, sprogalai – tai cheminiai junginiai ar jų mišiniai, sukurti sprogdinimams vykdyti. Paveikti išorinio poveikio (trinties, šilumos, smūgio, kibirkšties ir t. t.) chemiškai labai greitai reaguoja išskirdami aukšto slėgio ir temperatūros sprogimo dujas, kurios besiplėsdamos atlieka mechaninį darbą. Išskirtų dujų tūris yra kelis šimtus kartu didesnis už pradinės medžiagos tūrį. Pvz.: 1 litras parako per 1/1000 sekundės dalį išskiria 300–1200 l dujų.
Medžiagos ar mišiniai, kurie geba sprogti, bet nėra gaminami tam, kad jais sprogdintų, vadinami sprogiosiomis medžiagomis.

Iš sprogstamųjų medžiagų ir paprastai kitų komponentų daromi sprogstamieji įtaisai sprogmenys.

Klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal chemines – fizikines savybes sprogstamosios medžiagos skirstomos į tris grupes:

Pagrindinės sprogstamųjų medžiagų charakteristikos:

  1. Detonacijos greitis – detonacijos bangos plitimas pačioje sprogstamojoje medžiagoje,
  2. Brizantiškumas – savybė skaldyti kietas medžiagas,
  3. Darbas – savybė atlikti darbą (cm³).
  4. Sprogimo šiluma – šiluma, kuri atsiranda visiškai sureagavus (sprogus) sprogstamajai medžiagai,
  5. Sprogimo dujų tūris – tūrio padidėjimas per labai trumpą laiką,
  6. Sprogstamosios medžiagos tankis.

Brizantinės sprogstamosios medžiagos[taisyti | redaguoti kodą]

Brizantinės sprogstamosios medžiagos tai cheminių medžiagų mišiniai arba junginiai, skirti atlikti tam tikrą darbą suardant sąveikaujančius kūnus. Tai antrinės sprogstamosios medžiagos, jų sprogimui sukelti naudojamos inicijuojančios sprogstamosios medžiagos. Kaip brizantinės sprogstamosios medžiagos naudojami nitrojunginiai (trinitrotoluolas (trotilas), tetrilas, heksogenas, oktogenas, nitroglicerinas, nitroceliuliozė); jų sudėtyje dar būna inertinių priedų, pvz., parafino, cerazino (mažina jautrumą išoriniams veiksniams), aliuminio arba magnio (didina sprogimo šilumą). Yra brizantinių sprogstamųjų medžiagų sudarytų iš degiojo komponento ir sprogimą reguliuojančios medžiagos; pvz., chloratitas (oksidatorius – kalio chloratas (bertoleto druska)), perchloratitas (oksidatorius – kalio perchloratas), amonitai (oksidatorius – amonio nitratas), oksilikvitai (oksidatorius – skystas deguonis).

Brizantinės sprogstamosios medžiagos turi labai didelę griaunamąją galią ir vartojamos sviedinių, minų, granatų sprogstamiesiams užtaisams ir sprogdinimo darbams.

Pagal Lietuvos Respublikos Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymą brizantinės sprogstamosios medžiagos yra skirstomos į:

  1. didelio galingumo (detonacijos greitis didesnis negu 7500 m/s),
  2. vidutinio galingumo (detonacijos greitis nuo 5000 iki 7500 m/s),
  3. mažo galingumo (detonacijos greitis mažesnis negu 5000 m/s).

Svarbiausios brizantinės sprogstamosios medžiagos – TNT (2,4,6-trinitrotuluolas), R.D.X. (ciklotrimetilentrinitraminas), PETN, TNP (2,4,6-trinitrofenolis), tetrilas (2,4,6-trinitrofenilmetilnitraminas), ANFOS ir kiti mišiniai NH4NO3 pagrindu.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]