Viurcburgas

Koordinatės: 49°47′0″ š. pl. 09°56′0″ r. ilg. / 49.78333°š. pl. 9.93333°r. ilg. / 49.78333; 9.93333 (Viurcburgas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Viurcburgas
vok. Würzburg
      
Viurcburgas. Tiltas per Mainą ir Marienburgo tvirtovė
Viurcburgas
Viurcburgas
49°47′0″ š. pl. 09°56′0″ r. ilg. / 49.78333°š. pl. 9.93333°r. ilg. / 49.78333; 9.93333 (Viurcburgas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė Bavarija Bavarija
Regionas Žemutinė Frankonija
Gyventojų (2008) 134 440
Plotas 87,63 km²
Tankumas (2008) 1 534 žm./km²
Altitudė 177 m
Pašto kodas 97018–97084
Tinklalapis [1]
Vikiteka Viurcburgas

Viurcburgas (vok. Würzburg) – miestas pietų Vokietijoje, Bavarijoje, Žemutinės Frankonijos regione (jo centras), prie Maino upės. 134,4 tūkst. gyventojų (2008 m.). Automobilių, spausdinimo mašinų, elektrotechnikos pramonė. Veikia 1582 m. įkurtas Viurcburgo universitetas, konservatorija, botanikos sodas.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viurcburgas išsaugojęs netaisyklinąjį viduramžių išdėstymo planą. Po XVIII a. architekto J. B. Noimano rekonstrukcijos įgijo taisyklingų bruožų. Maino kairiajame krante yra XI–XVI a. Marienburgo tvirtovė su Marijos rotonda, XVII–XVIII a. rūmais, XIII a. donžonu. Iš kitų svarbių Viurcburgo architektūros paminklų paminėtina Šv. Kiliano katedra (10241188 m., XIII a. perstatyta) su turtingu barokiniu XVIII a. interjeru, kitos XIV–XVIII a. gotikinės ir barokinės bažnyčios, 1753 m. pastatyti barokiniai vyskupų rūmai, XIV–XVIII a. gyvenamieji namai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viurcburgo miestas susiformavo iš romėnų tvirtovės. 741 m. tapo vyskupijos centru, o miesto teises įgijo 1030 m. XII a. turėjo savivaldą[1].

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestų partnerystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paveikslėlių galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ViurcburgasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 325 psl.