Orientalistika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Orientalistika (oriente - rytai) – tarpdisciplininės vakariečių Artimųjų, Indijos, Tolimųjų Rytų ir kitų Rytų (Azijos žemyno pietinės dalies ir jai kultūriškai artimos Šiaurės Afrikos) kultūrų, visuomenių, kalbų studijos.

Dabar šis terminas kritikuojamas dėl savo eurocentristiško skambesio. Vis dažniau linkstama jį pakeisti tiesiog Azijos studijomis. Tačiau tarp šių terminų esama šiokio tokio neatitikimo. Dažniausiai terminas Azijos studijos naudojamas turint omenyje dabartines Azijos kultūras, valstybes ir visuomenes, tuo tarpu orientalistika - tradicines kultūras, istoriją. Dėl tos priežasties į Azijos studijas neįtraukiamos tokios istorinės disciplinos, kaip šumerologija, asirologija, hetitologija, egiptologija, kurios paprastai įtraukiamos į orientalistikos sampratą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Orientalistikos kaip mokslinės disciplinos pradžia galėtų būti laikoma švietėjų (pvz., Voltaire (Voltero)) susidomėjimas Rytų kultūromis, bei Napoleono Ekspedicija į Egiptą.

Kryptys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įsibėgėjus Rytų kultūrų tyrinėjimams, išryškėjus jų tarpusavio skirtumams atsirado poreikis siauresnėms specializacijoms.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]