Kremzlinis audinys
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kremzlinis audinys (lot. textus cartilagineus) – stangrus, labai atsparus gniuždymui, griaučių jungiamasis audinys, sudarytas iš retai išsidėsčiusių kremzlinių ląstelių ir jų gaminamos tarpląstelinės medžiagos. Gemale sudaro beveik visus griaučius. Kremzles, išskyrus skaidulinę, dengia antkremzlis. Yra trijų rūšių kremzlės:
Audinį sudaro dviejų rūšių ląstelės: chondroblastai ir chondrocitai. Kremzlialąstės yra pagrindinės kremzlinio audinio ląstelės, palaikančios jo sandarą. Aplink save išsskirdami šią tarp ląstelinę medžiagą, chondroblastocitai aklinai “apsimūrija” ir po kurio laiko lieka gyventi nedidelėje ertmėje, atsitvėrusios storu tarpląstelinės medžiagos sluoksniu. Dažnai dar 1- 2 kartus pasidalina, tad tuštumoje susidaro 2–4 kremzlialąsčių grupė. Tokiose ertmėse būna po kelis chondroblastocitus, kurie ilgainiui išsenka, nustoja daugintis, gaminti tarpląstelinę medžiagą ir virsta chondrocitais. Kremzlinio audinio medžiagoje nėra nervų ir kraujagyslių. Chondrocitų medžiagų apykaita vyksta difuziškai per tarpląstelinio skysčio medžiagas, išsiskiriančias iš antkremzlio kraujagyslių. Tarpląstelinė medžiaga yra sudaryta iš pagrindinės medžiagos ir skaidulų - kolageno ir elastinių. Pagrindinėje medžiagoje yra vandens, glikozaminoglikanų, kolageno, mineralinių medžiagų, nekolageninių baltymų. Iš išorės kremzles dengia antkremzlis - netaisyklingojo skaidulinio jungiamojo audinio dangalas. Jame yra kraujagyslių, nervų ir chondroblastocitų. Pastarieji gamina tarpląselinę medžiagą ir garantuoja kremzlės augimą ir regeneraciją. Sąnarių kremzlės antkremzlio neturi. Jų metabolizmas vyksta per sąnarių sinovinį skystį, kuris vilgo sąnarinės kremzlės paviršių.Į senatvę kremzlės kietėja, kadangi keičiasi užpildo sudėtis.
Dėl kremzlinio audinio pakitimo vystosi liga - artrozė. Artrozė - kremzlės patologija. Bet kokį sąnarį galime įsivaizduoti kaip kaulą, padengtą kremzle. Senstant, nuo traumų, dėl paveldimumo, ši kremzlė pradeda dilti. Kremzlė suplonėja ir galiausiai kaulas ima trintis į kaulą.
Kremzlės formavimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kremzlė formuojasi iš gemalinio jungiamojo audinio – mezenchimos. Kremzlės formavimosi vietoje, mezenchiminės ląstelės greitai dalijasi, netenka ataugų, bet nenutolsta viena nuo kitos, susidaro sutankėjimai, vadinami kremzlės susidarymo centrais, kurie suformuoja būsimos kremzlės formą.
Kremzlė auga dviem būdais:
- Apoziciniu – augimas iš išorės;
- Intersticiniu – augimas iš vidaus.