Kolba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Stiklinės kolbos.

Kolba (vok. Kolben) – indas (paprastai stiklinis), naudojamas chemijos laboratorijose. Jos būna įvairių formų: apvalios plokščiadugnės ar kūgio pavidalo. Gaminamos dažniausiai iš stiklo, tačiau pasitaiko ir iš kvarco ar plastmasės, rečiau - metalo. Talpinamas kiekis būna nuo 50 ml iki 50000 ml (50 litrų).

Kolbos naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plonasienės stiklinės kolbos neatsargiai naudojamos lengvai dūžta. Jų negalima statyti ant nešvaraus stalo, ypač jeigu ant jo yra smėlio. Mažytė smiltelė gali įrėžti indo sienelę, ir tada kaitinamas jis suskyla. Įkaitintos kolbos negalima dėti ant šalto paviršiaus, geriausia laikyti ant asbesto lapo arba ant asbestuoto tinklelio. Tirpalams, sausoms medžiagoms laikyti ir kitiems reikalams naudojami storasieniai stikliniai indai. Storasieniame inde nieko negalima kaitinti, negalima pilti į jį karšto skysčio.