Europos vėjo audros

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Europos vėjo audros – cikloninės audros, kurios keliauja iš Šiaurės Amerikos į Vakarų Europą rudens ir žiemos mėnesiais. Šios audros dažniausiai keliauja per šiaurinius Škotijos krantus į Norvegiją, tačiau gali nukrypti į pietus ir paveikti kitas valstybes, kaip Airija, Velsas, Anglija, Šveicarija, Prancūzija, Belgija, Nyderlandai, Danija, Švedija, Vokietija, Lietuva, Latvija ir Lenkija. Kadangi šios audros turi uraganinio stiprumo vėjų (viršijančių 30 m/s), jie kartais vadinami uraganais, nors tik keletas yra kilę iš tropinių ciklonų.

Šios audros sukelia 1,9 milijardo eurų žalą ir dėl jų pasekmių kasmet išmokama 1,4 milijardo eurų draudimo išmokų. Pagal draudimo išmokų dydį tai antras pagal dydį meteorologinis reiškinys pasaulyje (pirmas yra JAV uraganai).[1]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.bbsr.edu/rpi/meetpart/ew/saunders1.html Archyvuota kopija 2005-02-05 iš Wayback Machine projekto.