Alpaka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Lama pacos
Alpaka (Lama pacos)
Alpaka (Lama pacos)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Porakanopiai
( Artiodactyla)
Šeima: Kupranugariniai
( Camelidae)
Gentis: Lamos
( Lama)
Rūšis: Alpaka
( Lama pacos)

Alpaka (Lama pacos) – kupranugarinių (Camelidae) šeimos porakanopis žinduolis. Alpakos šiek tiek panašios į lamas, tik mažesnės. Visos alpakos prijaukintos, laukinių nėra.

Alpakos auginamos Ekvadoro, Peru, šiaurės Bolivijos ir šiaurės Čilės Anduose, aukščiuose nuo 3500 m iki 5000 m virš jūros lygio. Auginamos vilnai, kuri naudojama panašiai kaip ir avių vilna.

Elgsena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Alpakos gyvena bandomis, kurias sudaro patelės, dominuojantis patinas ir jų jaunikliai. Alpakos švelnios, smalsios. Tačiau jos nemėgsta, kai nepažįstama alpaka ar žmogus bando artintis, ypač iš užpakalio. Kai kurios alpakos supykdytos spjaudosi atrytu skrandžio turiniu.

Kaip prisitaikymas išvengti vidinių parazitų, alpakoms būdingos bendros mėšlo krūvos, kuriose visos tuštinasi. Patinai dažniausiai yra švaresni nei patelės, turi mažiau mėšlo krūvų. Patelėms būdinga tai, kad vienai nuėjus tuštintis, kitos paseka jos pavyzdžiu. Dėl polinkio tuštintis į mėšlo krūvas alpakas galima laikyti kaip augintinius namuose.

Dauginimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Patelėms būdinga indukuota ovuliacija, tai yra ovuliaciją sukelia poravimosi procesas ir sėklos buvimas. Poravimasis gali trukti nuo 5 minučių iki daugiau nei valandos. Nėštumas trunka 11,5 mėnesio, atvedamas vienas jauniklis. Dvyniai pasitaiko rečiau nei tarp žmonių.

Alpakos gali kryžmintis su lamomis.