Teisnumas: Skirtumas tarp puslapio versijų
| Eilutė 16: | Eilutė 16: | ||
Teisnumas atsiranda gimimo momentu ir išnyksta asmeniui mirus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.2 str.). |
Teisnumas atsiranda gimimo momentu ir išnyksta asmeniui mirus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.2 str.). |
||
==Šaltiniai:== |
|||
<references/> |
|||
{{teisė-stub}} |
{{teisė-stub}} |
||
11:25, 8 lapkričio 2007 versija
Civilinis teisnumas (angl. legal capacity, lot. caput) – nuo senovės Romos laikų vartojama teisinė sąvoka, reiškianti gebėjimą turėti civilinių subjektinių teisių ir pareigų.
Civilinis teisnumas ir civilinis veiksnumas kartu sudaro teisinį subjektiškumą – socialinę teisinę kategoriją, leidžiančią sukurti teisinius santykius, t.y. sudaryti sandorius su kitais asmenimis.
Teisnumas Romėnų teisėje
Romos laikais teisnumas (lot. caput) reiškė privilegiją, kurią asmuo galėjo įgyti esant trims sąlygoms: laisvei (lot. status libertatis); pilietybei (lot. status civitatis); šeimos galvos padėčiai (lot. status familiae). Teisnus žmogus vadinosi persona ir galėjo būti civilinės teisės subjektu.[1]
Civilinis teisnumas šiuolaikinėje civilinėje teisėje
Civilinis teisnumas pripažįstamas visiems fiziniams asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.1 straipsnis).
Civilinio teisnumo atsiradimo ir išnykimo momentai
Teisnumas atsiranda gimimo momentu ir išnyksta asmeniui mirus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.2 str.).
Šaltiniai:
- ↑ I. Nekrošius, V. Nekrošius, S. Vėlyvis Romėnų teisė, Justitia, Vilnius, 1999 .
|
Šis su teise susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |