Matematinė struktūra

Šiame straipsnyje pastebėta daug būdingų vertimo klaidų. Jei galite, pakoreguokite vertimą, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

Euclid, Greek mathematician Therefore, Euclid's depiction in works of art depends on the artist's imagination (see Euclid).</ref>

Matematikoje struktūra dažniausiai susidaro iš aibių arba paprasčiau iš klasių, susidedančių iš pridėtinių matematinių objektų, kurie tam tikru būdu prijungti prie aibių. Šitaip prijungiat yra legviau visualiai dirbti ar surinkti reikiamas reikšmes.

Matematinės struktūros gali būti: Algebrinės struktūros, topologinės, Metrinių struktūros (Geometrinės) ir kitos.

Kartais aibė gali susidaryti daugiau nei iš vienos klasės, tai leidžia matematikams jas tyrinėti giliau. Pavyzdžiui, indukuoti topologijos tvarką.

Dar vienas iš pavyzdžių yra Homomorfizmas,kuris vaizduoja algebrines, bei Homeomorfizmas, kuris apibūdina topologines struktūras.

Pavyzdžiai: Realieji skaičiai

Reliųjų skaičių aibė turi kelias standartines struktūras :

• uzsakymas: kiekvienas skaičius yra vienu arba daugiau mažesnis nei kiekvienas kitas skaičius.
• algebrinė struktūra: čia yra tokios operacijos kaip dalyba bei daugyba, kurios atliekamos tam tikroje sferoje.
• matavimo vienetas: realiųjų skaičių intervalai turi realų ilgį, kuris gali .
• metrinė struktūra: tai yra atstumo sąvoka tarp taškų.
• geomwetrinė struktūra: joje yra metrinė struktūra.
• topologinė struktūra: tai sąvoka atvirų aibių.