Šarvuotis Potiomkinas (filmas): Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
T~ltwiki (aptarimas | indėlis)
S Naujas puslapis: right|thumb|300 px|Filmo afiša '''Šarvuotis Potiomkinas''' – nebylus meninis filmas nufilmuotas 1925 m. kino studijoje Mosfilm, režisieriaus [[Ser...
 
T~ltwiki (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 43: Eilutė 43:
* [http://100oper.nm.ru/128.html Operos Čiško trumpas turinys (sinopsė) „Šarvuotis Potiomkinas“ svetainėje „100 operų“]
* [http://100oper.nm.ru/128.html Operos Čiško trumpas turinys (sinopsė) „Šarvuotis Potiomkinas“ svetainėje „100 operų“]


[[Kategorija:TSRS]]
[[Kategorija:Tarybų Sąjunga]]
[[Kategorija:Begarsiai filmai]]
[[Kategorija:Begarsiai filmai]]
[[Kategorija:Dramos]]
[[Kategorija:Dramos]]

12:36, 22 spalio 2007 versija

Vaizdas:Bronenosets.jpg
Filmo afiša

Šarvuotis Potiomkinas – nebylus meninis filmas nufilmuotas 1925 m. kino studijoje Mosfilm, režisieriaus Sergėjaus Enzeišteino.

Scenarijus pagal kuri kūrėsi filmas pagrįstas realiais įvykiais įvykusiais 1905 m. birželio mėnesi, kai Potiomkine sukilo komanda ir užėmė laivą.

Filmas nufilmuotas 20 – ųjų revoliucijos metinių progai (1905-07 revoliucija). Premjera įvyko Maskvoje 1925 m. gruodžio 5 d. 1 Valstybiniame teatre (dabar kinoteatras „Meninis“ (rus. Художественный) grojant Ė. Maizeliui.

Geriausias filmas pagal Amerikos Kino akademija (1926 m.)

Pripažintas vienu iš geriausiu - 1954 m.

Pripažintas geriausiu tarp 12 geriausiu visu laikų ir tautų pagal tarptautinę kritikų apklausą Briuselyje 1958 metais (110 balsu iš 117).

Vienas iš šimto geriausių filmų pasaulyje (1978 m.).

Nebylus filmas buvo įgarsintas 1930 m. (dar gyvam esant S. M. Enzeišteinui), atstatytas 1950 metais (kompozitorius Nikalojus Kriukovas) ir perleistas 1976 metais (kompozitorius Dmitrijus Šoštakovičius) kino studijoje „Mosfilmas“ dalyvaujant Gosfilmafondui TSRS ir S. M. Ėnžesteino muziejui vadovaujant meniniam vadovui Sergėjui Jutkėvičiui.

Iškovojo prizus Pasaulinėje Paryžiaus parodoje (1926 m.).

Siužetas

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Vieno Juodosios jūros didelio laivo stovėjusio Odesoje jūreiviai sukilo dėl to, kad juos maitino mėsa su vikšrais. Sukilimo pradininkus įsako sušaudyti, bet per nuosprendžio vykdymą likusieji jūrininkai puola juos gelbėti. Laivo karininkus išmeta už borto, bet sukilimo įkvepėjęs žūsta susirėmime. Odesos žmonės sueina į Vakulino laidotuves ir palaiko laivo komandą. Iškviesta vyriausybinė kariuomenė negailestingai šaudo į taikius gyventojus ant Potiomkino laiptų. Numalšinti sukilimą išsiunčiama karinė eskadra, bet jūreiviai atsisako šaudyti į sukilėlius ir šarvuotis „Potiomkinas“ pergalingai pereina per galingą laivų eilę. Filmas baigiasi kadru, kuriame ant stiebo garbingai plevėsuoja sukilėlių iškelta raudona vėliava (šiame epizode kiekviename nespalvotame kadre vėliava buvo nudažyta raudonai paties režisieriaus).

Muzika filmui

Filmui „Šarvuotis Potiomkinas“ buvo parašyti keli muzikiniai variantai. Labiausiai sėkmingas buvo Edmundo Maizerio ir Dmitrijaus Šostakovičiaus parašytas variantas.

„Kino žinovo užrašų“ pagrindinio redaktoriaus Aleksandro Stepanovičiaus Troščino kompozitorius Edmindas Maizeris, kuris pirmas sukūrė muziką „Šarvuočiui Potiomkinui“, glaudžiai bendravo su Eizenšteinu. Eizenšteinas Maizelio muziką filmui beveik laikė idealią. Tai buvo ne tik muzika, bet papildomai buvo naudojami garso efektai. Tai sudarė papildomą emocinį įspūdį žiūrovui. A. S. Troščinas atsimena: Kai aš žiūrėjau su muzika, tai netikėtai atsirado gyvos baimės jausmas, sakykim ant Odesos laiptinės. Taip parašyta, taip ir padaryta, kad tave apima baimė ir tu nežinai kur tau dingti“. Gaila, bet šita muzika neišsilaikė pilnai, bet 2005 metais per jubiliejinį filmo rodymą Berlyne su Maizelio muzika tapo sensacija ir sukėlė furorą kino pasaulyje.

Taip pat pats garsiausias filmui parašytas muzikinis variantas rišamas su Dmitrijaus Šoštakovičiaus vardu. Kai 1976 m. filmas buvo perkeltas ant daugiau tobulesnę juostą tai muzika jam buvo panaudota Dmitrijaus Šoštakovičiaus simfonija „Devyni šimtai penkti metai“. Ji taip harmoningai tiko vaizdui, kad daug muzikos dalių ir filmo sutapo vienas prie vieno.

Paskutinis muzikinis takelis yra 2005 metų pop-dueto Pet Shop Boys kūrinys. [1].

Filmo siužeto panaudojimas kituose filmuose

Filmas papuola ir į komedijų kūrėjų akiratį. TarybiniameLenkikame filme Dežavu parodoma, kad vežimėlį pastumia amerikiečių gangsteris, samdomas žudikas, gaudydamas mafijos išdaviką. Kitame jumoristiniame filme herojai sunaikinę juostą su šiuo filmu vaidina scena ant laiptų, o pagrindinis herojus turi gulėti vežimėlyje, kuris riedėjo nuo laiptų.

Nuorodos

  1. http://www.zvuki.ru/R/P/11749