Teisnumas

Civilinis teisnumas (angl. legal capacity; lot. caput) - nuo Romos imperijos laikų vartojama teisinė sąvoka, reiškianti gebėjimą turėti civilinių subjektinių teisių ir pareigų.

Civilinis teisnumas ir civilinis veiksnumas kartu sudaro teisinį subjektiškumą - socialinę teisinę kategoriją, leidžiančią sukurti teisinius santykius, t.y. sudaryti sandorius su kitais asmenimis.

Teisnumas Romėnų teisėje

Romos laikais teisnumas (lot. caput) reiškė privilegiją, kurią asmuo galėjo įgyti esant trims sąlygoms: laisvei (lot. status libertatis); pilietybei (lot. status civitatis); šeimos galvos padėčiai (lot. status familiae). Teisnus žmogus vadinosi persona ir galėjo būti civilinės teisės subjektu.

[Šaltinis: I. Nekrošius, V. Nekrošius, S. Vėlyvis Romėnų teisė, Justitia, Vilnius, 1999]

Teisnumas šiuolaikinėje civilinėje teisėje

Civilinis teisnumas pripažįstamas visiems fiziniams asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.1 straipsnis).

Teisnumo atsiradimo ir išnykimo momentai

Teisnumas atsiranda gimimo momentu ir išnyksta asmeniui mirus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.2 str.).

minthocolate 13:20, 2007 rugsėjo 25 (EEST), Eglė Petraitytė