Didžioji Moravija

Didžiosios Moravijos žemėlapis valdant Svatoplukui I (871-894 m.), fone dabartinių Europos šalių ribos

Didžioji Moravija - imperija, buvusi Centrinėje Europoje nuo 833 m. iki X a. pradžios. Ji laikoma viena pirmųjų Vakarų Slavų valstybių ir buvo valdoma dabartinių moravų ir slovakų protėvių. Jos centras buvo abipus Moravos upės krantų dabartinėje Slovakijoje ir Čekijoje, bet imperija buvo išplitus į Vengrijos, Rumunijos, Lenkijos, Austrijos, Vokietijos, Serbijos, Slovėnijos, Kroatijos ir Ukrainos teritorijas.

Didžioji Moravija buvo įkurta, kai Moimiras I jėga prijungė Nitros kunigaikštystę prie Moravijos kunigaikštystės 833 m. Atsirado beprecedentis kultūrinis vystymasis po Švento Kyrilo ir Metodijaus misijos , valdant princui Ratislavui 863 m. Imperija labiausiai išsiplėtė, kai valdė karalius Svatoplukas I (871-894 m.). Susilpninta vidinių kovų ir dažnų karų su Karolingų imperija, Didžioji Moravija buvo užgrobta vengrų X a. pradžioje, o jos gyventojus vėliau pasidalino Lenkija, Vengrija, Bohemija ir Šventoji Romos imperija.

Didžioji Moravija paliko ilgai trunkantį palikimą Vidurio ir Rytų Europoje. Dauguma pilių ir miestų išgyveno imperijos žlugimą. O pati imperija turėjo įtakos XVIII a. nacionaliniam čekų ir slovakų atgimimui.