Saulė (organizacija): Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

00:50, 3 liepos 2007 versija

„Saulė“, Lietuvių švietimo draugija „Saulė“ − katalikiška švietimo draugija, veikusi Lietuvoje 1906–1940 m.

Istorija

1906 m. birželio 25 d. Kauno gubernijos gubernatorius, P.V.Veriovkinas patvirtino pirmuosius „Saulės“ draugijos įstatus. Jos steigėjai − kunigai K.Olšauskas ir P.Januševičius, pasauliečiai T.Žilinskas, R.Šliūpas, J.Garalevičius. Vėliau papildytuose draugijos įstatuose buvo apibrėžtas draugijos tikslas: paruošti mokytojus lietuviškoms mokykloms.

Draugijos ir jos vadovo K.Olšausko pastangomis 1912–1913 m. Kaune buvo pastatyti „Saulės“ namai. Šis visuomeninės paskirties, lietuvių iniciatyva ir lėšomis pastatytas pastatas buvo pirmasis ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje.

Pedagoginiai kursai Kaune veikė iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Vėliau jie buvo perkelti į Vilnių, o dar vėliau − į Voronežą. 1918 m. „Saulės“ draugija grįžo į savo rūmus, o rudenį buvo įsteigta „Saulės“ mergaičių mokytojų seminarija. 1923–1924 m. į seminariją buvo priimamos tik mergaitės.

„Saulės“ draugijos nariai aktyviai dalyvavo Kauno kultūriniame gyvenime. Buvo gerai žinomas Juozo Naujalio suburtas „Saulės“ mokytojų kursų mišrus choras. Draugijos nariai dalyvavo Stasio Šimkaus chore, „Dainos“ draugijoje ir kitur. Baigę kursus, dažnai dalyvaudavo scenos mėgėjų veikloje, organizuodavo vakarus, kurių metu vaidindavo lietuviškus spektaklius.

Iki 1918 m. kursus baigė apie 200 žmonių. Dauguma jų įsiliejo į lietuviškas mokyklas. Tik kai kurie pasuko kitu keliu − tapo bankininkais (J.Kaupas), dailininkais (Kazys Šimonis), operos artistais (V.Polovinskienė-Grigaitienė, Adelė Galaunienė-Nezabitauskaitė), žurnalistais (Matas Šalčius), kunigais, politikais, mokslininkais ir kitais veikėjais.

Draugija neapsiribojo vien mokytojų ruošimu. Ypač ji daug nuveikė steigiant įvairaus tipo švietimo įstaigas Kauno gubernijoje. Draugijos skyriai 1906–1914 m. įsteigė 62 pradines mokyklas ir kursus suaugusiems, kuriuose dirbo 42 mokytojai, čia mokėsi daugiau kaip 1500 mokinių. Vien Kaune jie įsteigė 12 pradinių mokyklų. Draugija organizavo ir vakarus, vaidinimus ir kitus renginius. Šis darbas buvo vienintelė tautinė kultūrinė programa Lietuvos kaimo žmonėms. Tai žadino kaimo žmonių nacionalinę savimonę ir padėjo jiems įsitraukti į visuomeninį gyvenimą.

1916–1918 m. draugija įsteigė gimnazijas Kaune, Telšiuose ir progimnazijas Biržuose, Kupiškyje, Zarasuose, Jurbarke, Ramygaloje, Rokiškyje, Šeduvoje, Utenoje, Žagarėje.

1940 m. Tarybų Sąjungai užgrobus Lietuvą, švietimo draugija „Saulė“ buvo paleista.

„Saulės“ draugija sukūrė tankiausią pradinių mokyklų tinklą, įsteigė daugiausia gimnazijų ir progimnazijų. Viena įtakingiausių švietimo draugijų „Žiburys“ įsteigė tris kartus mažiau pradinių mokyklų nei „Saulės“ draugija .

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-'''„Saulė“''', '''Lietuvių švietimo draugija „Saulė“''' − [[Katalikai|katalikiška]] švietimo draugija, veikusi [[Lietuva|Lietuvoje]] [[1906]]-[[1940]] m.
+'''„Saulė“''', '''Lietuvių švietimo draugija „Saulė“''' − [[katalikai|katalikiška]] švietimo draugija, veikusi [[Lietuva|Lietuvoje]] [[1906]]–[[1940]] m.
 == Istorija ==
-[[1906]] m. [[birželio 25]] d. [[Kaunas|Kauno]] gubernijos gubernatorius, ''P.V.Veriovkinas'' patvirtino pirmuosius „Saulės“ draugijos įstatus. Jos steigėjai − kunigai ''K.Olšauskas'' ir ''P.Januševičius'', pasauliečiai ''T.Žilinskas'', ''R.Šliūpas'', ''J.Garalevičius''. Vėliau papildytuose draugijos įstatuose buvo apibrėžtas draugijos tikslas: paruošti mokytojus lietuviškoms mokykloms.
+m. [[birželio 25]] d. [[Kauno gubernija|Kauno gubernijos]] gubernatorius, P.V.Veriovkinas patvirtino pirmuosius „Saulės“ draugijos įstatus. Jos steigėjai − kunigai K.Olšauskas ir P.Januševičius, pasauliečiai T.Žilinskas, R.Šliūpas, J.Garalevičius. Vėliau papildytuose draugijos įstatuose buvo apibrėžtas draugijos tikslas: paruošti mokytojus lietuviškoms mokykloms.
-Draugijos ir jos vadovo ''K.Olšausko'' pastangomis [[1912]]–[[1913]] metais buvo pastatyti „Saulės“ namai. Šis visuomeninės paskirties, lietuvių iniciatyva ir lėšomis pastatytas pastatas buvo pirmasis ne tik [[Kaunas|Kaune]], bet ir [[Lietuva|Lietuvoje]].
+Draugijos ir jos vadovo K.Olšausko pastangomis [[1912]]–[[1913]] m. [[Kaunas|Kaune]] buvo pastatyti „Saulės“ namai. Šis visuomeninės paskirties, lietuvių iniciatyva ir lėšomis pastatytas pastatas buvo pirmasis ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje.
-Pedagoginiai kursai [[Kaunas|Kaune]] veikė iki karo. Vėliau jie buvo perkelti į [[Vilnius|Vilnių]], o dar vėliau − į [[Voronežas|Voronežą]]. [[1918]] m. „Saulės“ draugija grįžo į savo rūmus, o rudenį buvo įsteigta „Saulės“ mergaičių mokytojų seminarija. [[1923]]–[[1924]] m. į seminariją buvo priimamos tik mergaitės.
+Pedagoginiai kursai Kaune veikė iki [[1PK|Pirmojo pasaulinio karo]] pradžios. Vėliau jie buvo perkelti į [[Vilnius|Vilnių]], o dar vėliau − į [[Voronežas|Voronežą]]. [[1918]] m. „Saulės“ draugija grįžo į savo rūmus, o rudenį buvo įsteigta „Saulės“ mergaičių mokytojų seminarija. [[1923]]–[[1924]] m. į seminariją buvo priimamos tik mergaitės.
-„Saulės“ draugijos nariai aktyviai dalyvavo [[Kaunas|Kauno]] kultūriniame gyvenime. Buvo gerai žinomas [[Juozas Naujalis|J.Naujalio]] suburtas „Saulės“ mokytojų kursų mišrus choras. Draugijos nariai dalyvavo ''S.Šimkaus'' chore, „Dainos“ draugijoje ir kitur. Baigę kursus, dažnai dalyvaudavo scenos mėgėjų veikloje, organizuodavo vakarus, kurių metu vaidindavo lietuviškus spektaklius.
+„Saulės“ draugijos nariai aktyviai dalyvavo Kauno kultūriniame gyvenime. Buvo gerai žinomas [[Juozas Naujalis|Juozo Naujalio]] suburtas „Saulės“ mokytojų kursų mišrus choras. Draugijos nariai dalyvavo [[Stasys Šimkus|Stasio Šimkaus]] chore, „Dainos“ draugijoje ir kitur. Baigę kursus, dažnai dalyvaudavo scenos mėgėjų veikloje, organizuodavo vakarus, kurių metu vaidindavo lietuviškus spektaklius.
-Iki [[1918]] metų kursus baigė apie 200 žmonių. Dauguma jų įsiliejo į lietuviškas mokyklas. Tik kai kurie pasuko kitu keliu − tapo bankininkais (''J.Kaupas''), dailininkais (''K.Šimonis''), operos artistais (''V.Polovinskienė-Grigaitienė'', ''A.Nezabitauskaitė-Galaunienė''), žurnalistais (''M.Šalčius''), kunigais, politikais, mokslininkais ir kitais veikėjais.
+Iki 1918 m. kursus baigė apie 200 žmonių. Dauguma jų įsiliejo į lietuviškas mokyklas. Tik kai kurie pasuko kitu keliu − tapo bankininkais (J.Kaupas), dailininkais ([[Kazys Šimonis]]), operos artistais (V.Polovinskienė-Grigaitienė, [[Adelė Galaunienė-Nezabitauskaitė]]), žurnalistais ([[Matas Šalčius]]), kunigais, politikais, mokslininkais ir kitais veikėjais.
-Draugija neapsiribojo vien mokytojų ruošimu, ypač ji daug nuveikė steigiant įvairaus tipo švietimo įstaigas [[Kaunas|Kauno]] gubernijoje. Draugijos skyriai [[1906]]–[[1914]] m. įsteigė 62 pradines mokyklas ir kursus suaugusiems, kuriuose dirbo 42 mokytojai, čia mokėsi daugiau kaip 1500 mokinių. Vien [[Kaunas|Kaune]] jie įsteigė 12 pradinių mokyklų. Draugija organizavo ir vakarus, vaidinimus ir kitus renginius. Šis darbas buvo vienintelė tautinė kultūrinė programa [[Lietuva|Lietuvos]] kaimo žmonėms. Tai žadino kaimo žmonių nacionalinę savimonę ir padėjo jiems įsitraukti į visuomeninį gyvenimą.
+Draugija neapsiribojo vien mokytojų ruošimu. Ypač ji daug nuveikė steigiant įvairaus tipo švietimo įstaigas Kauno gubernijoje. Draugijos skyriai [[1906]]–[[1914]] m. įsteigė 62 pradines mokyklas ir kursus suaugusiems, kuriuose dirbo 42 mokytojai, čia mokėsi daugiau kaip 1500 mokinių. Vien Kaune jie įsteigė 12 pradinių mokyklų. Draugija organizavo ir vakarus, vaidinimus ir kitus renginius. Šis darbas buvo vienintelė tautinė kultūrinė programa Lietuvos kaimo žmonėms. Tai žadino kaimo žmonių nacionalinę savimonę ir padėjo jiems įsitraukti į visuomeninį gyvenimą.
-[[1916]]–[[1918]] m. draugija įsteigė gimnazijas [[Kaunas|Kaune]], [[Telšiai|Telšiuose]] ir progimnazijas [[Biržai|Biržuose]], [[Kupiškis|Kupiškyje]], [[Zarasai|Zarasuose]], [[Jurbarkas|Jurbarke]], [[Ramygala|Ramygaloje]], [[Rokiškis|Rokiškyje]], [[Šeduva|Šeduvoje]], [[Utena|Utenoje]] ir [[Žagarė]]je.
+[[1916]]–1918 m. draugija įsteigė gimnazijas Kaune, [[Telšiai|Telšiuose]] ir progimnazijas [[Biržai|Biržuose]], [[Kupiškis|Kupiškyje]], [[Zarasai|Zarasuose]], [[Jurbarkas|Jurbarke]], [[Ramygala|Ramygaloje]], [[Rokiškis|Rokiškyje]], [[Šeduva|Šeduvoje]], [[Utena|Utenoje]], [[Žagarė]]je.
-[[1940]] m. [[Tarybų Sąjunga]]i užgrobus [[Lietuva|Lietuvą]] švietimo draugija „Saulė“ buvo paleista.
+m. [[Tarybų Sąjunga]]i užgrobus Lietuvą, švietimo draugija „Saulė“ buvo paleista.
-„Saulės“ draugija sukūrė tankiausią pradinių mokyklų tinklą, įsteigė daugiausia gimnazijų ir progimnazijų. Viena įtakingiausių švietimo draugijų „[[Žiburys (organizacija)|Žiburys]]“ įsteigė tris kartus mažiau pradinių mokyklų nei „Saulės“ draugija .
+„Saulės“ draugija sukūrė tankiausią pradinių mokyklų tinklą, įsteigė daugiausia gimnazijų ir progimnazijų. Viena įtakingiausių švietimo draugijų [[Žiburys (organizacija)|„Žiburys“]] įsteigė tris kartus mažiau pradinių mokyklų nei „Saulės“ draugija .
 [[Kategorija:Religinės organizacijos]]