Teisės norma: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

17:33, 27 birželio 2007 versija

Teisės norma – tautos arba kompetentingų valstybės institucijų sukurta ar sankcionuota, formaliai apibrėžta visuotinai privalomo elgesio taisyklė, kurios vykdymas garantuojamas santykio dalyvių abipuse nauda ir valstybės prievarta.

Rūšys

Pagal teisės normų atliekamas funkcijas:

Reguliatyvinė - nustato visuomeninių santykių dalyvių teises ir pareigas. Jos skirtos teisėtiems žmonių poreikiams ir įgyvendina reguliacinę teisės funkciją. Reguliatyvinis pobūdis yra nevienodas, todėl jos skirstomos į porūšius:
- Įpareigojanti – nustato pareigą atlikti aktyvias teigiamas veikas - veikimą arba neveikimą (mokėti mokesčius, atlikti karinę tarnybą).
- Draudžiamoji – nustato pasyvią pareigą - reikalauja susilaikyti, neatlikti tam tikrų draudžiamų veiksmų (alkoholio vartojimo viešoje vietoje draudimas).
- Įgaliojamoji – suteikia teisę atlikti tam tikras teigiamas veikas (teisę iškelti savo kandidatūra rinkimuose).
Sankcijas nustatanti (apsauginė) - ja saugomos reguliatyvinės normos, užtikrinamas įgyvendinimas. Skirta neteisėtiems poelgiams ir visada turi sankciją (numato valstybės poveikį už teisės pažeidimus (draudžiama vairuojant transporto priemonę viršyti greitį).
Specializuota – reguliatyvinių ir sankcijas nustatančių normų išvestinės, todėl nesavarankiškos.

Pagal vaidmenį jos skirstomos:

įtvirtinamoji fiksuoja tam tikrą visuomeninių santykių būseną (lietuvių kalba – valstybinė kalba).
Definicinė įtvirtina tam tikras sąvokas. Dažniausiai būna įstatymų pradžioje.
Deklaratyvinė įtvirtina normos funkcijas arba uždavinius (teisės aktų preambulėse).
Kolizinėreguliuoja tvarką, esant teisės normų kolizijai (susikirtimui, prieštaravimui). Nustato normos parinkimo ir taikymo tvarką, kai vieną ir tą patį visuomeninį santykį skirtingai reguliuoja skirtingos teisės normos.
Operatyvinė pratęsia normos galiojimo laiką, išplečia jų teritoriją arba padidina subjektų skaičių, kuriems taikomos normos.

Pagal reguliuojamų visuomeninių santykių apimtį:

Bendroji reguliuoja tam tikrą visuomeminių santykių rūšį (šeimos, darbo ir t.t.)
Specialioji reguliuoja tam visuomeninių santykių rūšies dalį (pirkimo-pardavimo, nuomos ir kt.).
Išimtinė nustato išimtį iš bendrųjų ar specialiųjų normų, reguliuojamų visuomeninių santykių (pvz., nuomos sutartis).
Lokalinė reguliuoja visuomeninius santykius, susidarančius atskirų socialinių junginių (įmonių, įstaigų, organizacijų) veikloje. Šios normos galioja kartu su bendrosiomos, specialiosiomis ir išimtinėmis normomis.
Riboto galiojimo: galiojimą riboja valstybės teritorijos dalis arba reguliavimo objektas; galioja tik tam tikroje dalyje (mero įsakymai galioja tik konkrečiam miestui).

Pagal normų skyrimo subjektus:

Įstatyminė įtvirtinta įstaymuose (LRK, Konstituciniuose įstatymuose, paprastuose įstatymuose)
Poįstatyminė - išdėstyta poįstatyminiuose teisės aktuose (Prezidento dekretai, Vyriausybės nutarimai, ministrų įsakymai, savivaldybių tarybų sprendimai, savivaldybių merų ir apskričių viršininkų įsakymai).

Pagal veikimo laiką:

Nuolatinė: skirta ilgalaikiam galiojimui ir galioja tol, kol nėra pakeičiamos ar panaikinamos.
Laikinoji: galiojimo trukmė yra tiksliai ir aiškiai apibrėžta.
Ypatingoji pradeda veikti susidarius tam tikrai, ypatingai situacijai (nepaprastoji padėtis, karo padėtis ir pan.)

Pagal normos išreikštą skatinimą arba rekomendaciją:

Rekomendacinė įtvirtina tam tikrus pasiūlymus, pageidavimus įvairioms institucijoms. Vienos rekomendacinės normos yra neprivalomos (gavus pasiūlymą, neprivaloma jį apsvarstyti ir į jį atsižvelgti), kitos rekomendacinės normos - privalomos, jas būtina bent jau apsvarstyti (pvz., Vyriausybės teikiama rekomendacija tobulinti mokesčių sistemą).

Skatinamoji norma numato skatinimą už leidžiamo poelgio ar veikos įvykdymą. Vienais atvejais asmuo neturi teisės reikalauti, kad jam būtų pritaikyta skatinamoji norma (pvz., išgelbėjus skęstantįjį negali reikalauti Prezidento garbės rašto), o kitais atvejais galima reikalauti pritaikyti šią normą (pvz., darbo santykiuose). Skatinimas - materialinis, etinis, dvasinis. Skatinamųjų normų įtvirtinimas būdingas visose teisės šakose (baudžiamojoje teisėje, civilinėje ir kt.).

Požymiai

Teisės normų požymiai yra skirstomi į formaliuosius ir turininguosius.

Formalieji požymiai

Norminamasis pobūdis. Teisės norma nustato konkretaus visuomeninio santykio dalyviams elgesio taisyklę, t.y. dalyvių teises ir pareigas.
Formalusis apibrėžtumas. Teisės normos turi būti formaliai apibrėžtos („formaliai“ – teisės normos yra suformuluotos ir įtvirtintos oficaliuose teisės aktuose, „apibrėžtos“, t.y. turi būti konkrečiai suformuluota pati elgesio taisyklė.
Visuotinis privalomumas. Tam, kad teisės norma galėtų reguliuoti visuomeninius santykius tinkamai, ji turi būti vienodai privaloma visai visuomenei.
Visuotinio privalomumo garantai – abipusė nauda ir valstybės prievarta.
Sistemingumas. Normos egzistuoja ne kaip „mechaninė krūva", o turi veikti kaip organiška visuma ne tik teisinėje, bet ir socialinėje sistemoje, viena kitą papildyti, garantuoti.

Turiningieji požymiai

Turiningieji požymiai išreiškia teisės normų vertybinius tikslus (Laisvė, lygybė, teisingumas ir t.t.). Formalieji požymiai žymi tą formą, kurią turi įgauti turiningieji, kad galėtų funkcionuoti praktiškai.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
+'''Teisės norma''' – tautos arba kompetentingų [[valstybė]]s institucijų sukurta ar sankcionuota, formaliai apibrėžta visuotinai privalomo elgesio taisyklė, kurios vykdymas garantuojamas santykio dalyvių abipuse nauda ir valstybės prievarta.
-{{attention}}
-'''Teisės norma''' (T. N.) – tai tautos arba kompetentingų [[valstybė]]s institucijų sukurta ar sankcionuota, formaliai apibrėžta visuotinai privalomo elgesio taisyklė, kurios vykdymas garantuojamas santykio dalyvių abipuse nauda ir valstybės prievarta.
+== Rūšys ==
-== Teisės normų rūšys(klasifikacija) ==
-=== Pagal teisės normų atliekamas funkcijas  ===
+Pagal teisės normų atliekamas funkcijas:
-#Reguliatyvinės T.N. – šios normos nustato visuomeninių santykių dalyvių teises ir pareigas. Jos skirtos teisėtiems žmonių poreikiams ir įgyvendina reguliacinę teisės funkciją. Reguliatyvinių T.N. pobūdis yra nevienodas, todėl jos skirstomos į porūšius:
+*Reguliatyvinė - nustato visuomeninių santykių dalyvių teises ir pareigas. Jos skirtos teisėtiems žmonių poreikiams ir įgyvendina reguliacinę teisės funkciją. Reguliatyvinis  pobūdis yra nevienodas, todėl jos skirstomos į porūšius:
-*Įpareigojančios T.N. – jos nustato pareigą atlikti aktyvias teigiamas veikas (veikimą arba neveikimą), pvz.: mokėti mokesčius, atlikti karinę tarnybą.
+**Įpareigojanti –  nustato pareigą atlikti aktyvias teigiamas veikas - veikimą arba neveikimą (mokėti mokesčius, atlikti karinę tarnybą).
-*draudžiančios T.N. – jos nustato pasyvią pareigą t.y. reikalauja susilaikyti, neatlikti tam tikrų draudžiamų veiksmų, pvz.: [[alus]] viešoje vietoje
+**Draudžiamoji – nustato pasyvią pareigą - reikalauja susilaikyti, neatlikti tam tikrų draudžiamų veiksmų (alkoholio vartojimo viešoje vietoje draudimas).
-*įgaliojančios T.N. – jos suteikia teisę atlikti tam tikras teigiamas veikas. Pvz.: teisę iškelti savo kandidatūra rinkimuose.
+**Įgaliojamoji – suteikia teisę atlikti tam tikras teigiamas veikas (teisę iškelti savo kandidatūra rinkimuose).
+*[[Sankcija]]s nustatanti (apsauginė) - ja saugomos reguliatyvinės normos, užtikrinamas įgyvendinimas. Skirta neteisėtiems poelgiams ir visada turi sankciją (numato [[valstybė]]s poveikį už [[teisės pažeidimas|teisės pažeidimus]] (draudžiama vairuojant transporto priemonę viršyti greitį).
+*Specializuota – reguliatyvinių ir [[sankcija]]s nustatančių normų išvestinės, todėl nesavarankiškos.
+Pagal vaidmenį jos skirstomos:
-#[[Sankcija]]s nustatančios T.N. – kai kurie autoriai jas vadina apsauginėmis T.N. Jos saugo reguliatyvines T.N., užtikrina jų įgyvendinimą. Jos yra skirtos neteisėtiems poelgiams ir visada turi sankciją (numato [[valstybė]]s poveikį už [[teisės pažeidimas|teisės pažeidimus]]). Pvz.: draudžiama viršyti greitį.
-#Specializuotos T.N. – jos yra reguliatyvinių ir [[sankcija]]s nustatančių T.N. išvestinės, todėl nesavarankiškos. Pagal vaidmenį jos skirstomos:
-*įtvirtinamosios T.N. – jos įtvirtina, fiksuoja tam tikrą visuomeninių santykių būseną, pvz.: [[lietuvių kalba]] – valstybinė kalba.
+*įtvirtinamoji fiksuoja tam tikrą visuomeninių santykių būseną (''[[lietuvių kalba]] – valstybinė kalba'').
-*Definityvinės T.N. – jos įtvirtina tam tikras sąvokas. Dažniausiai būna [[įstatymas|įstatymų]] pradžioje.
+*Definicinė įtvirtina tam tikras sąvokas. Dažniausiai būna [[įstatymas|įstatymų]] pradžioje.
-*Deklaratyvines T.N. – jos įtvirtina T.N. funkcijas arba uždavinius. Rasime [[teisės aktas|teisės aktų]] preambulėse.
+*Deklaratyvinė įtvirtina normos funkcijas arba uždavinius ([[teisės aktas|teisės aktų]] preambulėse).
-*[[Kolizija|Kolizinės]] T.N. – jos reguliuoja tvarką, esant teisės normų [[kolizija]]i (susikirtimui, prieštaravimui). Nustato T.N. parinkimo ir taikymo tvarką, kai vieną ir tą patį visuomeninį santykį skirtingai reguliuoja skirtingos teisės normos.
+*[[Kolizija|Kolizinė]]reguliuoja tvarką, esant teisės normų [[kolizija]]i (susikirtimui, prieštaravimui). Nustato normos parinkimo ir taikymo tvarką, kai vieną ir tą patį visuomeninį santykį skirtingai reguliuoja skirtingos teisės normos.
-*Operatyvinės T.N. – jos pratęsia T.N. galiojimo laiką, išplečia jų teritoriją arba padidina subjektų sk, kuriem taikomos T.N.
+*Operatyvinė pratęsia normos galiojimo laiką, išplečia jų teritoriją arba padidina subjektų skaičių, kuriems taikomos normos.
-=== Pagal reguliuojamų visuomeninių santykių apimtį ===
+Pagal reguliuojamų visuomeninių santykių apimtį:
-#bendrosios T.N. – jos reguliuoja tam tikrą visuomeminių santykių rūšį (šeimos, darbo ir t.t.)
+*Bendroji reguliuoja tam tikrą visuomeminių santykių rūšį (šeimos, darbo ir t.t.)
-#specialiosios T.N. – jos reguliuoja tam visuomeninių santykių rūšies dalį (pirkimo-pardavimo, nuomos ir t.t.).
+*Specialioji reguliuoja tam visuomeninių santykių rūšies dalį (pirkimo-pardavimo, nuomos ir kt.).
-#išimtinės T.N. – jos nustato išimtį iš bendrųjų ar specialiųjų T.N., reguliuojamų visuomeninių santykių pvz.: nuomos sutartis. Leidžiama žemę nuomoti, bet maximum 99metams.
+*Išimtinė nustato išimtį iš bendrųjų ar specialiųjų normų, reguliuojamų visuomeninių santykių (pvz., nuomos sutartis).
-#lokalinės T.N. – jos reguliuoja visuomeninius santykius, susidarančius atskirų socialinių junginių (įmonių, įstaigų, organizacijų) veikloje. Šios normos galioja kartu su bendrosiomos, specialiosiomis ir išimtinėmis T.N.
+*Lokalinė reguliuoja visuomeninius santykius, susidarančius atskirų socialinių junginių (įmonių, įstaigų, organizacijų) veikloje. Šios normos galioja kartu su bendrosiomos, specialiosiomis ir išimtinėmis normomis.
-#riboto galiojimo T.N. – šių T.N. galiojimą riboja [[valstybė]]s teritorijos dalis arba reguliavimo objektas (galioja tik tam tikroje dalyje) pvz.: [[Vilnius|Vilniaus]] [[meras|mero]] įsakymai galioja tik [[Vilnius|Vilniaus]] miestui.
+*Riboto galiojimo: galiojimą riboja [[valstybė]]s teritorijos dalis arba reguliavimo objektas; galioja tik tam tikroje dalyje ([[meras|mero]] įsakymai galioja tik konkrečiam miestui).
-=== Pagal T.N. skyrimo subjektus ===
+Pagal normų skyrimo subjektus:
-#Įstatyminės T.N. – jos yra įtvirtinos įstaymuose ([[Konstitucija|LRK]], [[Konstitucinis įstatymas|Konstituciniuose įstatymuose]], paprastuose [[įstatymas|įstatymuose]])
+*Įstatyminė įtvirtinta įstaymuose ([[Konstitucija|LRK]], [[Konstitucinis įstatymas|Konstituciniuose įstatymuose]], paprastuose [[įstatymas|įstatymuose]])
-#Poįstatyminės T.N. – jos yra išdėstytos poįstatyminiuose teisės aktuose. (Prez.dekretai, Vyriausybės nutarimai, [[ministras|ministrų įsakymai]], savivaldybių tarybų sprendimai, savivaldybių merų ir apskričių viršininkų įsakymai).
+*Poįstatyminė - išdėstyta poįstatyminiuose teisės aktuose (Prezidento dekretai, Vyriausybės nutarimai, [[ministras|ministrų įsakymai]], savivaldybių tarybų sprendimai, savivaldybių merų ir apskričių viršininkų įsakymai).
-=== Pagal veikimo laiką ===
+Pagal veikimo laiką:
-#Nuolatinės T.N. – jos skirtos ilgalaikiam galiojimui ir galioja tol, kol nėra pakeičiamos ar panaikinamos.
+#Nuolatinė: skirta ilgalaikiam galiojimui ir galioja tol, kol nėra pakeičiamos ar panaikinamos.
-#Laikinosios T.N. – jų galiojimo trukmė yra tiksliai ir aiškiai apibrėžta.
+#Laikinoji: galiojimo trukmė yra tiksliai ir aiškiai apibrėžta.
-#Ypatingosios T.N. – jos pradeda veikti susidarius tam tikrai, ypatingai situacijai (nepaprastoji padėtis, karo padėtis ir pan.)
+#Ypatingoji pradeda veikti susidarius tam tikrai, ypatingai situacijai (nepaprastoji padėtis, karo padėtis ir pan.)
-=== Pagal T.N. išreikštą skatinimą arba rekomendaciją ===
+Pagal normos išreikštą skatinimą arba rekomendaciją:
-#rekomendacinės T.N. – įtvirtina tam tikrus pasiūlymus, pageidavimus įvairioms institucijoms. Vienos rekomendacinės normos yra neprivalomos, tai yra, gavus pasiūlyma neprivaloma jį apsvarstyti ir į jį atsižvelgti, o kitos rekomendacinės normos yra privalomos,t.y. jas būtina bent jau apsvarstyti, pvz.: rekomendacija tobulintis mokesčių sistemą (iš [[Vyriausybė]]s).
+*Rekomendacinė įtvirtina tam tikrus pasiūlymus, pageidavimus įvairioms institucijoms. Vienos rekomendacinės normos yra neprivalomos (gavus pasiūlymą, neprivaloma jį apsvarstyti ir į jį atsižvelgti), kitos rekomendacinės normos - privalomos, jas būtina bent jau apsvarstyti (pvz.,  Vyriausybės teikiama rekomendacija tobulinti mokesčių sistemą).
-#skatinamosios T.N. – numato skatinimą už leidžiamo poelgio ar veikos įvykdymą. Šių normų konstrukcija yra nevienoda, vienais atvejai asmuo neturi teisės reikalauti, kad jam būtų pritaikyta skatinamoji T.N. (išgelbėjus skęstantįjį negali reikalauti Prez.garbės rašto). Kitais atvejais galima reikalauti pritaikyti šią T.N. (darbo santykiuose). Skatinimas turi būti suprantamas ne tik kaip materialinis, bet ir kaip dvasinis. Skatinamos T.N. turi būti taikomos visose teisės šakose, taip pat [[Baudžiamoji teisė|Baudžiamojoje teisėje]].
+#Skatinamoji norma numato skatinimą už leidžiamo poelgio ar veikos įvykdymą. Vienais atvejais asmuo neturi teisės reikalauti, kad jam būtų pritaikyta skatinamoji norma (pvz., išgelbėjus skęstantįjį negali reikalauti Prezidento garbės rašto), o kitais atvejais galima reikalauti pritaikyti šią normą (pvz., darbo santykiuose). Skatinimas - materialinis, etinis, dvasinis. Skatinamųjų normų įtvirtinimas būdingas visose teisės šakose ([[Baudžiamoji teisė|baudžiamojoje teisėje]], civilinėje ir kt.).
+== Požymiai ==
-== Teisės normų požymiai ==
 Teisės normų požymiai yra skirstomi į formaliuosius ir turininguosius.
-=== Formalieji teisės normų požymiai ===
+=== Formalieji požymiai ===
-Formalieji požymiai:
 #Norminamasis pobūdis. Teisės norma nustato konkretaus visuomeninio santykio dalyviams elgesio taisyklę, t.y. dalyvių [[teisė|teises]] ir [[pareiga]]s.
-#Formalusis apibrėžtumas. Teisės normos turi būti formaliai apibrėžtos („formaliai“ – teisės normos yra suformuluotos ir įtvirtintos oficaliuose [[teisės aktas|teisės aktuose]], „apibrėžtos“ – konkrečiai suformuluota pati elgesio taisyklė
+#Formalusis apibrėžtumas. Teisės normos turi būti formaliai apibrėžtos („formaliai“ – teisės normos yra suformuluotos ir įtvirtintos oficaliuose [[teisės aktas|teisės aktuose]], „apibrėžtos“, t.y. turi būti konkrečiai suformuluota pati elgesio taisyklė.
 #Visuotinis privalomumas. Tam, kad teisės norma galėtų reguliuoti visuomeninius santykius tinkamai, ji turi būti vienodai privaloma visai visuomenei.
-#Visuotinio privalomumo garantai – abipusė nauda ir valstybės prievarta.
+#Visuotinio privalomumo garantai – abipusė [[nauda]] ir valstybės [[prievarta]].
-#Sistemingumas. Teisės sistemingumas reiškia, kad normos egzistuoja ne kaip mechaninė krūva, o kaip organiška visuma – viena kitą papildo, garantuoja.
+#Sistemingumas. Normos egzistuoja ne kaip „mechaninė krūva", o turi veikti kaip organiška visuma ne tik teisinėje, bet ir socialinėje sistemoje, viena kitą papildyti, garantuoti.
-=== Turiningieji teisės normų požymiai ===
+=== Turiningieji požymiai ===
-Turiningieji teisės normų požymiai: laisvė, lygybė, teisingumas, išreiškia teisės normų vertybinius tikslus. Formalieji požymiai kalba apie tą formą, kurią turi įgauti turiningieji, kad galėtų funkcionuoti praktiškai.
+Turiningieji požymiai išreiškia teisės normų vertybinius tikslus (Laisvė, lygybė, teisingumas ir t.t.). Formalieji požymiai žymi tą formą, kurią turi įgauti turiningieji, kad galėtų funkcionuoti praktiškai.
+[[Category:Teisės teorija]]
-== Teisės ir moralės normos ==
-Teisės normos yra glaudžiai susijusios su moralės normomis.
-=== Teisės ir moralės normų sutampantys požymiai ===
-#[[Teisė]]s ir moralės normos yra socialinio žmonių elgesio reguliatoriai.
-#[[Teisė]]s ir moralės normos dažnai yra to paties turinio ir turi tą patį tikslą – išreiškia žmonių interesus.
+[[ca:Norma jurídica]]
-=== Teisės ir moralės normų skirtumai ===
+[[de:Rechtsnorm]]
-#Kilmė. Moralės normos tampa elgesio taisyklėmis tada, kai visuomenės narių dauguma įsisamonina jas ir ima jomis reguliuoti savo kasdieninį elgesį. Teisės normas paprastais pirma išleidžia valstybė ir tik tada jos pasidaro visiems privalomos.
+[[es:Norma jurídica]]
-#Reguliavimo apimtis. Moralės normos reguliuoja platesnę visuomeninių santykių sritį, pvz., meilės, draugystės. [[Teisė]], šiuo atžvilgiu, yra siauresnė sąvoka, negu moralė.
+[[et:Õigusnorm]]
-#Detalizavimo laipsnis. Teisės normos yra griežtai apibrėžtos, suformuluotos, tuo tarpu moralės normoje gali būti išsakoma tik bendra pareiga.
+[[gl:Norma xurídica]]
-#Išraiškos forma. Teisės normos įtvirtintos oficialiuose valstybės aktuos, o moralės normos „gyvena“ žmonių sąmonėje.
+[[pl:Norma prawna]]
-#Būdai, kuriais užtikrinamas vykdymas. Teisės normų vykdymas yra užtikrinamas abipuse nauda ir [[valstybė]]s prievarta, moralės normų- pačių žmonių vidiniu įsitikinimu, visuomeninio poveikio priemonėmis.
+[[pt:Norma jurídica]]
+[[ru:Норма права]]
-[[Category:Teisės teorija]]