Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis brūkšnių taisymas
CD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Image:Trakai Church.jpg|thumb|260 px|Trakų bažnyčia pietų pusės]]
{{ltbaz|Trakai Church.jpg|Vilniaus|Trakų|Trakų rajonas|Trakai|Sodų g. 8|tinkuotas mūras|[[1409]] m.|}}
'''Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia''', – [[Vilniaus arkivyskupija]], [[Trakų dekanatas]].


Stovi [[Trakai|Trakuose]], Sodų g. 8, netoli [[Luka|Lukos]] ežero. Tinkuoto mūro. Pastatyta [[1409]] m., turi [[Gotika|gotikos]] ir [[Barokas|baroko]] architektūros bruožų.
'''Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia''' stovi [[Trakai|Trakuose]], netoli [[Luka|Lukos]] ežero. Turi [[Gotika|gotikos]] ir [[Barokas|baroko]] architektūros bruožų.


==Istorija==
==Istorija==


Lietuvos didysis kunigaikštis [[Vytautas]] trims Trakų kunigams išlaikyti [[1409]] m. paskyrė Bezdežo valsčių (Pinsko apylinkėse), o mokyklos prižiūrėtojui paskyrė atlyginimą.
Lietuvos didysis kunigaikštis [[Vytautas]] trims Trakų kunigams išlaikyti [[1409]] m. paskyrė Bezdežo valsčių (Pinsko apylinkėse), o mokyklos prižiūrėtojui paskyrė atlyginimą. [[Žygimantas Senasis]] [[1524]] m. prie Trakų parapinės bažnyčios įsteigė prepozitūrą (valdymas [[wikt:Katedra|katedros]] klebono teisėmis). Jai išlaikyti paskirta [[Eišiškės|Eišiškių]] parapija. XVI a. bažnyčia buvo [[Gotika|gotikinė]], [[wikt:Halė|halinė]], bebokštė. Per karą [[1655]] m. apgriauta. Po [[1670]] m. suremontuota.


[[1700]] m. iš pietų pristatyta Remerių šeimos [[wikt:Koplyčia|koplyčia]]. XVIII a. pradžioje per [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]] bažnyčia gerokai apgriauta. Iki [[1718]] m. atstatyta ir rekonstruota: pristatyti bokštai, paaukštinta centrinė nava, bažnyčia įgavo [[Barokas|baroko]] bruožų. [[1794]] m. bažnyčia sudegė, [[1796]] m. ir vėliau restauruota, [[1822]], [[1840]], [[1858]] ir [[1867]] m. remontuota. [[1900]] m. žaibas uždegė bažnyčią. [[1902]] m. aptvertas šventorius.
[[Žygimantas Senasis]] [[1524]] m. prie Trakų parapinės bažnyčios įsteigė prepozitūrą (valdymas [[wikt:Katedra|katedros]] klebono teisėmis). Jai išlaikyti paskirta [[Eišiškės|Eišiškių]] parapija. XVI a. bažnyčia buvo [[Gotika|gotikinė]], [[wikt:Halė|halinė]], bebokštė. Per karą [[1655]] m. apgriauta. Po [[1670]] m. suremontuota.


==Architektūra==
[[1700]] m. iš pietų pristatyta Remerių šeimos [[wikt:Koplyčia|koplyčia]]. XVIII a. pradžioje per [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]] bažnyčia gerokai apgriauta. Iki [[1718]] m. atstatyta ir rekonstruota: pristatyti bokštai, paaukštinta centrinė nava, bažnyčia įgavo [[Barokas|baroko]] bruožų.


Bažnyčia turi [[Gotika|gotikos]] ir [[Barokas|baroko]] architektūros bruožų, netaisyklingo stačiakampio plano, dvibokštė, trinavė, su trisiene [[wikt:Apsidė|apside]]. Šoninių [[wikt:Nava|navų]] galuose – [[wikt:Zakristija|zakristija]] ir [[wikt:Koplyčia|koplyčia]]. Centrinę navą dengia cilindriniai, šonines navas – kryžminiai skliautai. [[wikt:Šventorius|Šventoriaus]] tvora akmenų mūro.
[[1794]] m. bažnyčia sudegė, [[1796]] m. ir vėliau restauruota, [[1822]], [[1840]], [[1858]] ir [[1867]] m. remontuota.


==Marijos paveikslas==
[[1900]] m. žaibas uždegė bažnyčią.

[[1902]] m. aptvertas šventorius.


Trakų bažnyčia garsi Dievo Motinos su kūdikėliu Jėzumi paveikslu. Manoma, kad jį gavo iš Bizantijos Vytautas. Jėzuitai iš [[Vilnius|Vilniaus]] į Trakus organizuodavo iškilmingas maldininkų [[procesija]]s.
Trakų bažnyčia garsi Dievo Motinos su kūdikėliu Jėzumi paveikslu. Manoma, kad jį gavo iš Bizantijos Vytautas. Jėzuitai iš [[Vilnius|Vilniaus]] į Trakus organizuodavo iškilmingas maldininkų [[procesija]]s.


[[1604]] m. tokiai procesijai vadovavo Vilniaus vyskupas [[Benediktas Vaina]]. Procesijoms į Trakus poetas [[Motiejus Kazimieras Sarbievijus]] paskyrė 4 odes, kurios lotynų kalba [[1624]] m. išspausdintos [[Antverpenas|Antverpene]]. Kunigas Simonas Mankevičius [[1645]] m. išleistoje knygutėje aprašė 23 stebuklingas malones, patirtas iš Trakų Dievo Motinos paveikslo.
[[1604]] m. tokiai procesijai vadovavo Vilniaus vyskupas [[Benediktas Vaina]]. Procesijoms į Trakus poetas [[Motiejus Kazimieras Sarbievijus]] paskyrė 4 odes, kurios lotynų kalba [[1624]] m. išspausdintos [[Antverpenas|Antverpene]]. Kunigas Simonas Mankevičius [[1645]] m. išleistoje knygutėje aprašė 23 stebuklingas malones, patirtas iš Trakų Dievo Motinos paveikslo. [[1622]] m. paveikslas perkeltas į [[Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika|Vilniaus katedros]] Šv. Kazimiero [[wikt:Koplyčia|koplyčią]], [[1667]] m. grąžintas Trakams.

[[1622]] m. paveikslas perkeltas į [[Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika|Vilniaus katedros]] Šv. Kazimiero [[wikt:Koplyčia|koplyčią]], [[1667]] m. grąžintas Trakams.


[[1718]] m. paveikslas iškilmingai karūnuotas.
[[1718]] m. paveikslas iškilmingai karūnuotas.


[[Category:Trakų rajono bažnyčios]]
==Architektūra==

Bažnyčia turi [[Gotika|gotikos]] ir [[Barokas|baroko]] architektūros bruožų, netaisyklingo stačiakampio plano, dvibokštė, trinavė, su trisiene [[wikt:Apsidė|apside]]. Šoninių [[wikt:Nava|navų]] galuose – [[wikt:Zakristija|zakristija]] ir [[wikt:Koplyčia|koplyčia]]. Centrinę navą dengia cilindriniai, šonines navas – kryžminiai skliautai. [[wikt:Šventorius|Šventoriaus]] tvora akmenų mūro.

[[Category:Lietuvos bažnyčios]]
[[Category:Trakų rajonas]]
[[Category:Trakų dekanatas]]

12:21, 3 gegužės 2007 versija

Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika
Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Trakų
Savivaldybė Trakų rajonas
Gyvenvietė Trakai
Adresas Sodų g. 8
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta) 1409 m.

Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia stovi Trakuose, netoli Lukos ežero. Turi gotikos ir baroko architektūros bruožų.

Istorija

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas trims Trakų kunigams išlaikyti 1409 m. paskyrė Bezdežo valsčių (Pinsko apylinkėse), o mokyklos prižiūrėtojui paskyrė atlyginimą. Žygimantas Senasis 1524 m. prie Trakų parapinės bažnyčios įsteigė prepozitūrą (valdymas katedros klebono teisėmis). Jai išlaikyti paskirta Eišiškių parapija. XVI a. bažnyčia buvo gotikinė, halinė, bebokštė. Per karą 1655 m. apgriauta. Po 1670 m. suremontuota.

1700 m. iš pietų pristatyta Remerių šeimos koplyčia. XVIII a. pradžioje per Šiaurės karą bažnyčia gerokai apgriauta. Iki 1718 m. atstatyta ir rekonstruota: pristatyti bokštai, paaukštinta centrinė nava, bažnyčia įgavo baroko bruožų. 1794 m. bažnyčia sudegė, 1796 m. ir vėliau restauruota, 1822, 1840, 1858 ir 1867 m. remontuota. 1900 m. žaibas uždegė bažnyčią. 1902 m. aptvertas šventorius.

Architektūra

Bažnyčia turi gotikos ir baroko architektūros bruožų, netaisyklingo stačiakampio plano, dvibokštė, trinavė, su trisiene apside. Šoninių navų galuose – zakristija ir koplyčia. Centrinę navą dengia cilindriniai, šonines navas – kryžminiai skliautai. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Marijos paveikslas

Trakų bažnyčia garsi Dievo Motinos su kūdikėliu Jėzumi paveikslu. Manoma, kad jį gavo iš Bizantijos Vytautas. Jėzuitai iš Vilniaus į Trakus organizuodavo iškilmingas maldininkų procesijas.

1604 m. tokiai procesijai vadovavo Vilniaus vyskupas Benediktas Vaina. Procesijoms į Trakus poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus paskyrė 4 odes, kurios lotynų kalba 1624 m. išspausdintos Antverpene. Kunigas Simonas Mankevičius 1645 m. išleistoje knygutėje aprašė 23 stebuklingas malones, patirtas iš Trakų Dievo Motinos paveikslo. 1622 m. paveikslas perkeltas į Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčią, 1667 m. grąžintas Trakams.

1718 m. paveikslas iškilmingai karūnuotas.