Kaiseris: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių datavimas |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2008 m. gegužės}} |
|||
{{city/Turkijos miestas |
{{city/Turkijos miestas |
||
|pavadinimas = {{PAGENAME}} |
|pavadinimas = {{PAGENAME}} |
||
|origpavadin = Kayseri |
|origpavadin = Kayseri |
||
|paveikslėlis = |
|paveikslėlis =Kayseri 2013 - panoramio.jpg |
||
|paveikslėlio tekstas = Kaiseris Erdžijo kalno papėdėje |
|paveikslėlio tekstas = Kaiseris Erdžijo kalno papėdėje |
||
|herbas = |
|herbas = |
||
Eilutė 13: | Eilutė 11: | ||
|įkurtas = |
|įkurtas = |
||
|vadovotitulas = Meras|vadovas = |
|vadovotitulas = Meras|vadovas = |
||
|gyventojumetai = |
|gyventojumetai = 2019<ref>[http://citypopulation.de/Turkey-C20.html "Turkey: Major cities and provinces"]. ''citypopulation.de.''</ref> |gyventoju = 1172234 |
||
|plotas =401 |
|plotas =401 |
||
|altitudė = 1050 |
|altitudė = 1050 |
||
Eilutė 23: | Eilutė 21: | ||
}} |
}} |
||
'''Kaiseris''' – miestas [[Turkija|Turkijos]] centrinėje dalyje, [[Anatolijos plokščiakalnis|Anatolijos plokščiakalnyje]]; provincijos centras. Miestas įsikūręs užgesusio [[Erdžijo kalnas|Erdžijo ugnikalnio]] šiaurės papėdėje, 1040–1050 m aukštyje. Yra Erkileto tarptautinis oro uostas. Aliuminio lydymas, lėktuvų surinkimas, tekstilės ([[medvilnė]]s), stiklo, [[cementas|cemento]], maisto (daugiausia [[cukrus|cukraus]]) pramonė, namų apyvokos reikmenų gamyba. Auksakalystės, kilimų, patiesalų audimo amatai. Turizmas. Yra Erdžijo universitetas (įkurtas 1978 m.). |
'''Kaiseris''' – miestas [[Turkija|Turkijos]] centrinėje dalyje, [[Anatolijos plokščiakalnis|Anatolijos plokščiakalnyje]]; provincijos centras. Miestas įsikūręs užgesusio [[Erdžijo kalnas|Erdžijo ugnikalnio]] šiaurės papėdėje, 1040–1050 m aukštyje. Yra Erkileto tarptautinis oro uostas. Aliuminio lydymas, lėktuvų surinkimas, tekstilės ([[medvilnė]]s), stiklo, [[cementas|cemento]], maisto (daugiausia [[cukrus|cukraus]]) pramonė, namų apyvokos reikmenų gamyba. Auksakalystės, kilimų, patiesalų audimo amatai. Turizmas. Yra Erdžijo universitetas (įkurtas 1978 m.). XII–XVI a. architektūros paminklai (mečetės, medresės, citadelė, mauzoliejus).<ref>{{GEC|185}}</ref> |
||
Netoli Kaiserio yra istorinio [[Kanešas|Kanešo]] miesto vieta. |
|||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
Senovėje miestas vadintas '''''Mazaka''''', vėliau '''''Eusebėja'''''. Nuo [[III a. pr. m. e.]] tapo [[Kapadokija|Kapadokijos]] karalystės sostine, [[I a. pr. m. e.]] jį užėmė Armėnijos karalius [[Tigranas I]]. [[I m. e. a.]] romėnams užvaldžius Kapadokiją, miestas pavadintas '''''Kapadokijos Cezarėja''''' ({{la|Caesarea Cappadociae}}), tapo Kapadokijos provincijos sostine. Nuo [[II a.]] tapo vienas [[krikščionybė]]s plitimo židinių, čia įkurta Cezarėjos vyskupija, [[IV a.]] – Kapadokijos metropolija. [[1080]] m. miestą užkariavo turkai seldžiukai ir pavadino '''''Kaiseriu'''''. [[1242]] m. užėmė mongolai, [[XIV a.]] turkmėnai, [[1397]] m. – turkai osmanai, vėliau valdė Egipto [[mameliukai]]. Nuo [[1515]] m. priklausė [[Osmanų imperija]]i. |
Senovėje miestas vadintas '''''Mazaka''''' ({{grc|Μάζακα}}), vėliau '''''Eusebėja''''' ({{grc|Εὐσέβεια}}). Nuo [[III a. pr. m. e.]] tapo [[Kapadokija|Kapadokijos]] karalystės sostine, [[I a. pr. m. e.]] jį užėmė Armėnijos karalius [[Tigranas I]]. [[I m. e. a.]] romėnams užvaldžius Kapadokiją, miestas pavadintas '''''Kapadokijos Cezarėja''''' ({{la|Caesarea Cappadociae}}), tapo Kapadokijos provincijos sostine. Nuo [[II a.]] tapo vienas [[krikščionybė]]s plitimo židinių, čia įkurta Cezarėjos vyskupija, [[IV a.]] – Kapadokijos metropolija. [[1080]] m. miestą užkariavo turkai seldžiukai ir pavadino '''''Kaiseriu'''''. [[1242]] m. užėmė mongolai, [[XIV a.]] turkmėnai, [[1397]] m. – turkai osmanai, vėliau valdė Egipto [[mameliukai]]. Nuo [[1515]] m. priklausė [[Osmanų imperija]]i.<ref>{{VLE|9|||[https://www.vle.lt/straipsnis/kayseri/ Kayseri]}}</ref> |
||
== Sportas == |
== Sportas == |
||
Eilutė 34: | Eilutė 34: | ||
* [[Kayserispor]] |
* [[Kayserispor]] |
||
* [[Kayseri Erciyesspor]] |
* [[Kayseri Erciyesspor]] |
||
== Šaltiniai == |
|||
{{išn}} |
|||
[[Kategorija:Turkijos miestai]] |
[[Kategorija:Turkijos miestai]] |
17:53, 28 gruodžio 2021 versija
Kaiseris turk. Kayseri | |
---|---|
Kaiseris Erdžijo kalno papėdėje | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Turkija |
Provincija | Kaiserio provincija |
Gyventojų | 1 172 234 |
Plotas | 401 km² |
Tankumas | 2 923 žm./km² |
Altitudė | 1 050 m |
Kirčiavimas | Káiseris |
Kaiseris – miestas Turkijos centrinėje dalyje, Anatolijos plokščiakalnyje; provincijos centras. Miestas įsikūręs užgesusio Erdžijo ugnikalnio šiaurės papėdėje, 1040–1050 m aukštyje. Yra Erkileto tarptautinis oro uostas. Aliuminio lydymas, lėktuvų surinkimas, tekstilės (medvilnės), stiklo, cemento, maisto (daugiausia cukraus) pramonė, namų apyvokos reikmenų gamyba. Auksakalystės, kilimų, patiesalų audimo amatai. Turizmas. Yra Erdžijo universitetas (įkurtas 1978 m.). XII–XVI a. architektūros paminklai (mečetės, medresės, citadelė, mauzoliejus).[2]
Netoli Kaiserio yra istorinio Kanešo miesto vieta.
Istorija
Senovėje miestas vadintas Mazaka (sen. gr. Μάζακα), vėliau Eusebėja (sen. gr. Εὐσέβεια). Nuo III a. pr. m. e. tapo Kapadokijos karalystės sostine, I a. pr. m. e. jį užėmė Armėnijos karalius Tigranas I. I m. e. a. romėnams užvaldžius Kapadokiją, miestas pavadintas Kapadokijos Cezarėja (lot. Caesarea Cappadociae), tapo Kapadokijos provincijos sostine. Nuo II a. tapo vienas krikščionybės plitimo židinių, čia įkurta Cezarėjos vyskupija, IV a. – Kapadokijos metropolija. 1080 m. miestą užkariavo turkai seldžiukai ir pavadino Kaiseriu. 1242 m. užėmė mongolai, XIV a. turkmėnai, 1397 m. – turkai osmanai, vėliau valdė Egipto mameliukai. Nuo 1515 m. priklausė Osmanų imperijai.[3]
Sportas
Futbolas
Šaltiniai
- ↑ "Turkey: Major cities and provinces". citypopulation.de.
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 185
- ↑ Kayseri. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006