Prancūzijos nacionalinė biblioteka: Skirtumas tarp puslapio versijų
S -copyvio |
Nėra keitimo santraukos Žymos: Atmesta Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
| Eilutė 15: | Eilutė 15: | ||
Prancūzijos nacionalinė biblioteka leidžia einamosios bibliografijos leidinį ''Bibliographie de la France'' (nuo [[1811]]), autorinę seriją ''Bibliothèque nationale de France'' (nuo [[1878]]), katalogus ''Catalogue général des manuscrits français'' (nuo [[1863]]), ''Catalogue des manuscrits grecs'' (nuo [[1960]]), žurnalą ''Catalogue général des manuscrits latins'' (nuo [[1965]]), žurnalą ''Le Magasin littéraire, Chroniques''. Organizuojamos parodos, konferencijos, teikiama literatūros premija.<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/prancuzijos-nacionaline-biblioteka/ Prancūzijos nacionalinė biblioteka]. ''[[VLE]]''. Nuoroda tikrinta 2021-11-03.</ref> |
Prancūzijos nacionalinė biblioteka leidžia einamosios bibliografijos leidinį ''Bibliographie de la France'' (nuo [[1811]]), autorinę seriją ''Bibliothèque nationale de France'' (nuo [[1878]]), katalogus ''Catalogue général des manuscrits français'' (nuo [[1863]]), ''Catalogue des manuscrits grecs'' (nuo [[1960]]), žurnalą ''Catalogue général des manuscrits latins'' (nuo [[1965]]), žurnalą ''Le Magasin littéraire, Chroniques''. Organizuojamos parodos, konferencijos, teikiama literatūros premija.<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/prancuzijos-nacionaline-biblioteka/ Prancūzijos nacionalinė biblioteka]. ''[[VLE]]''. Nuoroda tikrinta 2021-11-03.</ref> |
||
== Istorija == |
|||
Pirmoji Prancūzijos karališkoji biblioteka „Bibliothèque du Roi“ (Karaliaus biblioteka), datuojama nuo [[Karolis V|Karolio V]] (1364–80), kuris Luvre įrengė 1200 rankraščių, valdymo laikais. Ši biblioteka buvo išsklaidyta, tačiau valdant [[Liudvikas XI|Liudvikui XI]] (valdė 1461–83) buvo sukurta kita. [[1544]] m. [[Pranciškus I]] perkėlė biblioteką į [[Fontenblo]], o nuo [[1537]] m. Ji gavo kiekvieno prancūziško leidinio kopiją. 1567–1593 m. biblioteka buvo perkelta į Paryžių, o pirmasis tikrasis jos fondų katalogas buvo sudarytas [[1622]] m. Pirmą kartą visuomenei atidaryta [[1692]] m., biblioteka buvo perkelta į Mazarino rūmus Richelieu gatvėje [[1721]] m. išplėtimai po to. |
|||
[[1795]] m. biblioteka buvo pervadinta į Bibliothèque Nationale, ir jai naudinga revoliucinė bažnyčios ir parapijos knygų kolekcijų konfiskacija, o vėliau – ir [[Napoleonas Bonapartas|Napoleono]] įsigijimai. Kolekcijos, kurios, vertinant revoliuciją, buvo apytiksliai 300 000 tomų, iki [[1818]] m. išaugo daugiau nei dvigubai. [[XIX a.]] administratorius Léopoldas-Victoras Delisle'as suorganizavo gausų ir vertingą bibliotekos rankraščių rinkinį. [[1926]] m. Bibliothèque Nationale įrašė a [[konsorciumas]] Paryžiaus bibliotekų, kurios iki [[XX a.]] pabaigos apėmė „Arsenal“ biblioteką, Opéra ir Nacionalinės muzikos konservatorijos bibliotekas. |
|||
== Išnašos == |
== Išnašos == |
||
23:21, 8 lapkričio 2021 versija
| Prancūzijos nacionalinė biblioteka Bibliothèque nationale de France | |
|---|---|
| |
| BnF logotipas | |
| Įkurta | 1461 m. |
| Vieta | Paryžius, Prancūzija |
| Bibliotekos fondas | 40,9 mln. vienetų įskaitant 15,7 mln. knygų, 400 000 žurnalų, 900 000 žemėlapių, 2 mln. partitūrų, 40 mln. žiniatinklio archyvų, atitinkančių 1400 teraoktetų |
| Darbuotojai | 2 300 |
| Direktorius | Laurence Engel |
| Interneto svetainė | www.bnf.fr |
Prancūzijos nacionalinė biblioteka (pranc. Bibliothèque nationale de France, BnF) – nacionalinė Prancūzijos biblioteka esanti Paryžiuje. Ji yra didžiausia Prancūzijos ir viena didžiausių bei seniausių bibliotekų pasaulyje.
Prancūzijos nacionalinė biblioteka leidžia einamosios bibliografijos leidinį Bibliographie de la France (nuo 1811), autorinę seriją Bibliothèque nationale de France (nuo 1878), katalogus Catalogue général des manuscrits français (nuo 1863), Catalogue des manuscrits grecs (nuo 1960), žurnalą Catalogue général des manuscrits latins (nuo 1965), žurnalą Le Magasin littéraire, Chroniques. Organizuojamos parodos, konferencijos, teikiama literatūros premija.[1]
Istorija
Pirmoji Prancūzijos karališkoji biblioteka „Bibliothèque du Roi“ (Karaliaus biblioteka), datuojama nuo Karolio V (1364–80), kuris Luvre įrengė 1200 rankraščių, valdymo laikais. Ši biblioteka buvo išsklaidyta, tačiau valdant Liudvikui XI (valdė 1461–83) buvo sukurta kita. 1544 m. Pranciškus I perkėlė biblioteką į Fontenblo, o nuo 1537 m. Ji gavo kiekvieno prancūziško leidinio kopiją. 1567–1593 m. biblioteka buvo perkelta į Paryžių, o pirmasis tikrasis jos fondų katalogas buvo sudarytas 1622 m. Pirmą kartą visuomenei atidaryta 1692 m., biblioteka buvo perkelta į Mazarino rūmus Richelieu gatvėje 1721 m. išplėtimai po to.
1795 m. biblioteka buvo pervadinta į Bibliothèque Nationale, ir jai naudinga revoliucinė bažnyčios ir parapijos knygų kolekcijų konfiskacija, o vėliau – ir Napoleono įsigijimai. Kolekcijos, kurios, vertinant revoliuciją, buvo apytiksliai 300 000 tomų, iki 1818 m. išaugo daugiau nei dvigubai. XIX a. administratorius Léopoldas-Victoras Delisle'as suorganizavo gausų ir vertingą bibliotekos rankraščių rinkinį. 1926 m. Bibliothèque Nationale įrašė a konsorciumas Paryžiaus bibliotekų, kurios iki XX a. pabaigos apėmė „Arsenal“ biblioteką, Opéra ir Nacionalinės muzikos konservatorijos bibliotekas.
Išnašos
- ↑ Prancūzijos nacionalinė biblioteka. VLE. Nuoroda tikrinta 2021-11-03.