Ironija: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

01:23, 3 balandžio 2021 versija

Ironija – paslėpta pajuoka, žodžio ar frazės vartojimas perkeltine reikšme, priešinga tiesioginei. Ji atsiranda, kai žodis ar pasakymas perkeliamas į netikėtą ar priešingų reikšmių aplinką ir kontrasto būdu apibūdina daiktą ar reiškinį. Pats žodis kilęs iš graikiško vardo Eironas (gr. εἴρων). Eironas buvo neturtingas pasakojimų veikėjas, kuriam matyt ironija buvo būdinga.^[1] Ironišku pasakojimu parodomas pasaulio prieštaringumas, paradoksalumas, šaipomasi iš to, kas yra nustoję vertės.

Pavyzdys

Dievas Dionizijus: Tame mūšyje nuskandinau dvylika laivų .... Jo vergas Xanthias (užbaigdamas): ... ir tada nubudau (senovės graiko Aristofano komedija Varlės).
Žmogus – ne mašina gi. Pavargsta – Balys Sruoga apie įnirtingai kalinius mušantį nacistą (romanas „Dievų miškas“).
Jos žodyne buvo net 180 žodžių, ir tarp jų vienas toks kur draugėms nė nesisapnavo (romanas Dvylika kėdžių).

Žymėjimas

Šnekamojoje kalboje ironišką reikšmę nurodo intonacija, tačiau daugelis kalbų neturi specialaus ženklo ironijai rašte žymėti. XIX amžiuje prancūzų poetas Alcanter de Brahm buvo pasiūlęs naudoti atvirkščią klaustuką (⸮, Unicode 2E2E).^[2] Ne visos kultūros ironiją supranta vienodai ir labai skirtingos kultūros skaitytojas tos ironijos gali neatpažinti.

Šaltiniai

↑ „irony“. Encyclopædia Britannica. Suarchyvuota iš originalo 12 February 2015. Nuoroda tikrinta 18 September 2014.
↑ Everson, Michael; Baker, Peter; Dohnicht, Marcus; Emiliano, António; Haugen, Odd Einar; Pedro, Susana; Perry, David J.; Pournader, Roozbeh (April 10, 2016). „Proposal to add Medievalist and Iranianist punctuation characters to the UCS“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-04-10. {{cite journal}}: Citatai journal privalomas |journal= (pagalba)

[1] „irony“. Encyclopædia Britannica. Suarchyvuota iš originalo 12 February 2015. Nuoroda tikrinta 18 September 2014.

[percontation-2] Everson, Michael; Baker, Peter; Dohnicht, Marcus; Emiliano, António; Haugen, Odd Einar; Pedro, Susana; Perry, David J.; Pournader, Roozbeh (April 10, 2016). „Proposal to add Medievalist and Iranianist punctuation characters to the UCS“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-04-10. {{cite journal}}: Citatai journal privalomas |journal= (pagalba)

[1]

[2]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
+[[Vaizdas:2008 Olympic Torch Relay in SF - Justin Herman Plaza 73.JPG|thumb|Ironiškas demonstracinis plakatas, užrašas {{en|negaliu sau leisti padoraus plakato}}.]]
-{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2006 m. balandžio}}
-'''Ironija''' – paslėpta [[pajuoka]], [[žodis|žodžio]] ar [[frazė]]s vartojimas perkeltine reikšme, priešinga tiesioginei. Ji atsiranda, kai žodis ar pasakymas perkeliamas į netikėtą ar priešingų reikšmių aplinką ir [[Kontrastas|kontrasto]] būdu apibūdina daiktą ar reiškinį. Šnekamojoje kalboje ironišką reikšmę nurodo [[intonacija]], rašomojoje – [[kabutės]]. Ironiją galima laikyti ne tik vien [[Tropas|tropu]], kartais visą pasakojimą ar net didelės apimties [[kūrinys|kūrinį]] suprantame kaip ironišką žvilgsnį į [[Pasaulis|pasaulį]]. Ironišku pasakojimu parodomas pasaulio prieštaringumas, paradoksalumas, šaipomasi iš to, kas yra nustoję [[vertė]]s.
+'''Ironija''' – paslėpta [[pajuoka]], [[žodis|žodžio]] ar [[frazė]]s vartojimas perkeltine reikšme, priešinga tiesioginei. Ji atsiranda, kai žodis ar pasakymas perkeliamas į netikėtą ar priešingų reikšmių aplinką ir [[Kontrastas|kontrasto]] būdu apibūdina daiktą ar reiškinį. Pats žodis kilęs iš graikiško vardo [[Eironas]] ({{gr|εἴρων}}). Eironas buvo neturtingas pasakojimų veikėjas, kuriam matyt ironija buvo būdinga.<ref>{{cite encyclopedia|title=irony|encyclopedia=[[Encyclopædia Britannica]]|url=http://www.britannica.com/EBchecked/topic/294609/irony|access-date=18 September 2014|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20150212010710/http://www.britannica.com/EBchecked/topic/294609/irony|archive-date=12 February 2015}}</ref> Ironišku pasakojimu parodomas pasaulio prieštaringumas, paradoksalumas, šaipomasi iš to, kas yra nustoję [[vertė]]s.
 == Pavyzdys ==
+* Dievas Dionizijus: ''Tame mūšyje nuskandinau dvylika laivų ...''. Jo vergas Xanthias (užbaigdamas): ''... ir tada nubudau'' (senovės graiko [[Aristofanas|Aristofano]] komedija [[Varlės (komedija)|Varlės]]).
-''O taip, juk aš kaltas visada''. (Kai žmogui bandoma paaiškinti jo kaltę konflikte)
+* ''Žmogus – ne mašina gi. Pavargsta'' – [[Balys Sruoga]] apie įnirtingai kalinius mušantį nacistą (romanas „[[Dievų miškas (romanas)|Dievų miškas]]“).
+* ''Jos žodyne buvo net 180 žodžių, ir tarp jų vienas toks kur draugėms nė nesisapnavo'' (romanas [[Dvylika kėdžių]]).
-''Žmogus – ne mašina gi. Pavargsta'' – [[Balys Sruoga]] apie įnirtingai kalinius mušantį nacistą (romanas „[[Dievų miškas (romanas)|Dievų miškas]]“).
 == Žymėjimas ==
-XIX amžiuje prancūzų poetas Alcanter de Brahm buvo pasiūlęs naudoti atvirkščią [[klaustukas|klaustuką]] (⸮, [[Unicode]] 2E2E) [[ironija|ironijai]] bei sarkazmui žymėti.<ref name="percontation">{{Cite journal|last=Everson |first=Michael |last2=Baker |first2=Peter |last3=Dohnicht |first3=Marcus |last4=Emiliano |first4=António |last5=Haugen |first5=Odd Einar |last6=Pedro |first6=Susana |last7=Perry |first7=David J. |last8=Pournader |first8=Roozbeh |date=April 10, 2016 |title=Proposal to add Medievalist and Iranianist punctuation characters to the UCS |url=http://std.dkuug.dk/jtc1/sc2/wg2/docs/n3193.pdf |archive-url=https://web.archive.org/web/20160410171950/http://std.dkuug.dk/jtc1/sc2/wg2/docs/n3193.pdf |archive-date=2016-04-10}}</ref> Daugelis kalbų neturi specialaus ženklo ironijai žymėti, bet ne visos kultūros ironiją supranta vienodai ir labai skirtingos kultūros skaitytojas tos ironijos gali neatpažinti.
+Šnekamojoje kalboje ironišką reikšmę nurodo [[intonacija]], tačiau daugelis kalbų neturi specialaus ženklo ironijai rašte žymėti. XIX amžiuje prancūzų poetas Alcanter de Brahm buvo pasiūlęs naudoti atvirkščią [[klaustukas|klaustuką]] (⸮, [[Unicode]] 2E2E).<ref name="percontation">{{Cite journal|last=Everson |first=Michael |last2=Baker |first2=Peter |last3=Dohnicht |first3=Marcus |last4=Emiliano |first4=António |last5=Haugen |first5=Odd Einar |last6=Pedro |first6=Susana |last7=Perry |first7=David J. |last8=Pournader |first8=Roozbeh |date=April 10, 2016 |title=Proposal to add Medievalist and Iranianist punctuation characters to the UCS |url=http://std.dkuug.dk/jtc1/sc2/wg2/docs/n3193.pdf |archive-url=https://web.archive.org/web/20160410171950/http://std.dkuug.dk/jtc1/sc2/wg2/docs/n3193.pdf |archive-date=2016-04-10}}</ref> Ne visos kultūros ironiją supranta vienodai ir labai skirtingos kultūros skaitytojas tos ironijos gali neatpažinti.
 == Šaltiniai ==