Marija Melnikaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Atmestas 84.240.56.18 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (CommonsDelinker keitimas) Žymos: Atmesti Atmesta |
Nėra keitimo santraukos Žymos: Rankinis atšaukimas Atmesta Vizualus redagavimas |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Marija Melninkaitė Grūtas1.JPG|thumb|Buvęs paminklas M. Melnikaitei Zarasuose (dab. eksponuojamas [[Grūto parkas|Grūto parke]])]] |
[[Vaizdas:Marija Melninkaitė Grūtas1.JPG|thumb|Buvęs paminklas M. Melnikaitei Zarasuose (dab. eksponuojamas [[Grūto parkas|Grūto parke]])]] |
||
'''Marija Melnikaitė''' ([[1923]] m. [[kovo 18]] d. [[Zarasai|Zarasuose]] – [[1943]] m. [[liepos 13]] d. prie [[Kaniūkai (Ignalina)|Kaniūkų]]) – |
'''Marija Melnikaitė''' ([[1923]] m. [[kovo 18]] d. [[Zarasai|Zarasuose]] – [[1943]] m. [[liepos 13]] d. prie [[Kaniūkai (Ignalina)|Kaniūkų]]) – Tarybinė partizanė, [[Tarybų Sąjungos Didvyris|Tarybų Sąjungos didvyrė]] (1944 m.). |
||
Lenko J. Melniko nuo Jurbarko ir rusės Antaninos Moisejevnos duktė, Marija Melnikaitė [[1937]]–[[1941]] m. dirbo [[Rokiškis|Rokiškyje]], Zarasuose, o 1941–[[1942]] m. – [[Tiumenė]]je. 1940 m. tapo [[VLKJS]] nare. [[1942]] m. birželį įstojo į Raudonosios armijos [[16-oji lietuviškoji divizija|16-ąją lietuviškąją diviziją]]. [[1943]] m. [[gegužės 23]] d. išsiųsta į priešo užnugarį. Buvo Zarasų [[LLKJS]] sekretore ir drauge su kitais sovietiniais partizanais sukūrė partizanų būrį „Kęstutis“. 1943 m. [[liepos 8]] d., vykdydama užduotį prie [[Girdžiūnai|Girdžiūnų]], vokiečių okupacinei valdžiai pavaldžios policijos sugauta ir paimta į nelaisvę. Po policininko S. Mikulėno kankinimų, sušaudyta šalia jau iškastos duobės kapinių pakraštyje<ref>{{TLE|3|45||Marija Melnikaitė}}</ref>. |
Lenko J. Melniko nuo Jurbarko ir rusės Antaninos Moisejevnos duktė, Marija Melnikaitė [[1937]]–[[1941]] m. dirbo [[Rokiškis|Rokiškyje]], Zarasuose, o 1941–[[1942]] m. – [[Tiumenė]]je. 1940 m. tapo [[VLKJS]] nare. [[1942]] m. birželį įstojo į Raudonosios armijos [[16-oji lietuviškoji divizija|16-ąją lietuviškąją diviziją]]. [[1943]] m. [[gegužės 23]] d. išsiųsta į priešo užnugarį. Buvo Zarasų [[LLKJS]] sekretore ir drauge su kitais sovietiniais partizanais sukūrė partizanų būrį „Kęstutis“. 1943 m. [[liepos 8]] d., vykdydama užduotį prie [[Girdžiūnai|Girdžiūnų]], vokiečių okupacinei valdžiai pavaldžios policijos sugauta ir paimta į nelaisvę. Po policininko S. Mikulėno kankinimų, sušaudyta šalia jau iškastos duobės kapinių pakraštyje<ref>{{TLE|3|45||Marija Melnikaitė}}</ref>. |
16:22, 28 kovo 2021 versija
Marija Melnikaitė (1923 m. kovo 18 d. Zarasuose – 1943 m. liepos 13 d. prie Kaniūkų) – Tarybinė partizanė, Tarybų Sąjungos didvyrė (1944 m.).
Lenko J. Melniko nuo Jurbarko ir rusės Antaninos Moisejevnos duktė, Marija Melnikaitė 1937–1941 m. dirbo Rokiškyje, Zarasuose, o 1941–1942 m. – Tiumenėje. 1940 m. tapo VLKJS nare. 1942 m. birželį įstojo į Raudonosios armijos 16-ąją lietuviškąją diviziją. 1943 m. gegužės 23 d. išsiųsta į priešo užnugarį. Buvo Zarasų LLKJS sekretore ir drauge su kitais sovietiniais partizanais sukūrė partizanų būrį „Kęstutis“. 1943 m. liepos 8 d., vykdydama užduotį prie Girdžiūnų, vokiečių okupacinei valdžiai pavaldžios policijos sugauta ir paimta į nelaisvę. Po policininko S. Mikulėno kankinimų, sušaudyta šalia jau iškastos duobės kapinių pakraštyje[1].
Atminimas
- 1947 m. Mosfilme, dalyvaujant lietuvių aktoriams, sukurtas kino filmas „Marytė“ (režisavo V. P. Stroeva, debiutinis Donato Banionio vaidmuo kine).
- 1953 m. Antanas Račiūnas pastatė operą „Marytė“.
- 1955 m. Zarasuose pastatyta J. Mikėno skulptūra „Marytė Melnikaitė“ (dabar Grūto parke).
- Melnikaitės vardu pavadinti kolūkiai Dotnuvoje (pirmasis LTSR) ir Pastrėvyje, Utenos trikotažo gamykla (po TSRS žlugimo neišliko).
- Užsienyje yra Melnikaitės gatvės: Minske (Baltarusija), Tiumenėje (Rusija), Šymkente (Kazachstanas).
Nuorodos
- Marytė Melnikaitė
- Rokas Subačius. Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai… – Vilnius: Mintis, 2019, 460 p. : iliustr. ISBN 978-5-417-01111-5
- ↑ Marija Melnikaitė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 45