Jonavos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas) |
|||
| Eilutė 5: | Eilutė 5: | ||
==Istorija== |
==Istorija== |
||
Jonavoje [[1750]] m. pastatyta medinė bažnyčia. Apie [[1775]] m. įsteigtas marijonų vienuolynas. Iki [[1782]] m. marijonai įkūrė parapinę mokyklą. Vietoj marijonų Jonavoje 1791 m. įkurdinti trinitoriai. |
|||
[[1791]] – [[1793]] m. bažnyčia ir vienuolynas perstatyti ir išplėsti (manoma, pagal [[Laurynas Stuoka-Gucevičius|Lauryno Stuokos-Gucevičiaus]] projektą). Valdžia [[1827]] m. trinitorius iš |
[[1791]] – [[1793]] m. bažnyčia ir vienuolynas perstatyti ir išplėsti (manoma, pagal [[Laurynas Stuoka-Gucevičius|Lauryno Stuokos-Gucevičiaus]] projektą). Valdžia [[1827]] m. trinitorius iš Jonavos iškėlė. Vienuolyne apsigyveno kareiviai. Formaliai vienuolynas uždarytas [[1832]] m. Bažnyčioje [[1830]] m. pamokslai daugiausia sakyti lenkiškai, tik retkarčiais lietuviškai. |
||
[[1905]] m. kas antrą šventadienį pamaldos laikytos lietuvių kalba. |
[[1905]] m. kas antrą šventadienį pamaldos laikytos lietuvių kalba. |
||
23:45, 14 kovo 2007 versija
Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, – Kauno arkivyskupija, Jonavos dekanatas.
Stovi Jonavoje, Vilniaus g. 13, Neries dešiniajame krante. Tinkuoto mūro. Pastatyta 1793 m. Klasicistinė.
Istorija
Jonavoje 1750 m. pastatyta medinė bažnyčia. Apie 1775 m. įsteigtas marijonų vienuolynas. Iki 1782 m. marijonai įkūrė parapinę mokyklą. Vietoj marijonų Jonavoje 1791 m. įkurdinti trinitoriai.
1791 – 1793 m. bažnyčia ir vienuolynas perstatyti ir išplėsti (manoma, pagal Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą). Valdžia 1827 m. trinitorius iš Jonavos iškėlė. Vienuolyne apsigyveno kareiviai. Formaliai vienuolynas uždarytas 1832 m. Bažnyčioje 1830 m. pamokslai daugiausia sakyti lenkiškai, tik retkarčiais lietuviškai.
1905 m. kas antrą šventadienį pamaldos laikytos lietuvių kalba.
1851 m. bažnyčia suremontuota. Kareiviai 1894 m. iš vienuolyno išsikėlė. Pastatas 1907 m. atiteko parapijai.
1909 – 1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Klebono Petro Vaitiekūno rūpesčiu 1934 – 1935 m. bažnyčia suremontuota ir išdažyta, pastatyti 2 bokštai (Vaclovo Michnevičiaus projektas), nugriauta senoji varpinė. Prie bažnyčios liko mūrinis dviaukštis vienuolynas ir dviaukštė klebonija.
Architektūra
Bažnyčia klasicistinė, stačiakampio plano, dvibokštė. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Didysis altorius užima visą presbiterijos plotį. Rūsyje palaidoti vyskupo Juozapo Kazimiero Kosakovskio (1737 – 1794), Lietuvos didžiojo etmono Simono Martyno Kosakovskio (1741 – 1794), generolo Juozapo Antano Kosakovskio (1772 – 1842) ir kt. palaikai. Šventoriaus tvora tinkuoto mūro.